„Pataisymo sielvartas“
Kaip mėgsta patogumus – ir kartais, kaip vengia atsakomybės – tie vadovai, kurie bėga nuo pataisymo sielvarto teisindamiesi, jog vengia kitų kančios. Galbūt taip jie išvengia prieštaravimų šiame gyvenime, bet stato į pavojų amžinąją laimę – savo ir kitų – dėl savo apsileidimų, kurie yra tikros nuodėmės. (Kalvė, 577)
Šventasis daugelio žmonių gyvenime yra „nepatogus“. Bet tai nereiškia, kad jis turi būti nepakenčiamas.
– Jo įkarštis niekada neturi būti kartus; jo pataisymas niekada neturi būti žeidžiantis; jo pavyzdys niekada neturi būti arogantiškas moralinis antausis artimui. (Kalvė, 578)
Todėl, pastebėję, kad mūsų pačių arba kitų žmonių gyvenime kažkas pašliję, kad kam nors reikia dvasinės ir žmogiškosios paramos, kurią mes, Dievo vaikai, galime ir turime suteikti, – stenkimės parinkti …
