„Išmintis eina su kukliaisiais“
Quia respexit humilitatem ancillae suae – Matė savo tarnaitės nusižeminimą… Kasdien vis labiau įsitikinu, kad tikras nuolankumas – antgamtinis visų dorybių pagrindas! Kalbėkis su Dievo Motina, kad ji mokytų mus eiti šiuo taku. (Vaga, 289)
„Įsisąmoninti, jog esi niekas prieš Dievą“
Labai svarbu įsisąmoninti, jog esi niekas prieš Dievą, nes taip ir yra. (Vaga, 260)
„Nesisielok, kad kiti mato tavo klaidas“
Kuo labiau esu keliamas, mano Jėzau, tuo labiau mane nužemink mano širdyje, leisdamas pažinti, kas buvau ir kas būsiu, jei mane apleisi. (Kelias, 591)
„Pradėsime visiems tarnauti“
Kai iš tikrųjų gyvename meile, nėra laiko ieškoti savęs; nėra erdvės puikybei; pasitaiko tik progos tarnauti! (Kelias, 683)
„Būdami vaikai, neturėsit širdgėlų“
Būdami vaikai, neturėsit širdgėlų: vaikai tuojau užmiršta nemalonumus ir grįžta prie savo įprastų žaidimų. Todėl atsidavę Dievui neturėsit kuo rūpintis, nes sudėsite viltis į Tėvą. (Kelias, 864)
„Niekas neduoda to, ko neturi“
Patikėk, kad tavo apaštalavimo esmė – skleisti gerumą, šviesą, entuziazmą, dosnumą, pasiaukojimo dvasią, darbo atkaklumą, mokymosi gilumą, atsidavimo platumą, neatsilikimą nuo gyvenimo, absoliutų ir linksmą klusnumą Bažnyčiai, tobulą artimo meilę… Niekas neduoda to, ko neturi. (Vaga, 927)
„Ramus rūpesčių akivaizdoje“
Jei sugebi, sutelkdamas savo žvilgsnį į Dievą, išlikti ramus rūpesčių akivaizdoje, jei mokaisi pamiršti mažmožius, apmaudą ir pavydą, tai neiššvaistysi daug energijos, kurios tau prireiks veiksmingam darbui žmonių labui. (Vaga, 856)
„Tu gali vadintis Dievo vaiku“
Iš širdies dėkok Jėzui, nes Jo dėka, su Juo ir Jame tu gali vadintis Dievo vaiku. (Kalvė, 265)
„Vienybė su popiežiumi, o per jį su Petru“
Kasdien su vis didesne meile mylėk, gerbk Šventąjį Tėvą, melskis, apsimarink už jį, kertinį Bažnyčios akmenį, tarp visų žmonių per amžius ir iki laikų pabaigos tęsiantį tą pašventinimo ir vadovavimo darbą, kurį Jėzus patikėjo Petrui. (Kalvė, 134)
„Kad vienas kitą mylėtumėte, vienas kitam padėtumėte“
Su kokiu atkaklumu Apaštalas šventasis Jonas skelbė „mandatum novum“! – naują įsakymą, „kad jūs vienas kitą mylėtumėte“! – Atsiklaupčiau ant kelių, – nevaidindamas jokios komedijos, nes mano širdis apie tai šaukia, – prašydamas jus dėl Dievo meilės, kad vienas kitą mylėtumėte, vienas kitam padėtumėte, paduotumėte ranką, mokėtumėte atleisti. – Todėl atmeskite išdidumą, būkite atjaučiantys ir gailestingi; padėkite vieni kitiems malda ir nuoširdžia draugyste. (Kalvė, 454)