Opus Dei

Krikščioniškas džiaugsmas nėra fiziologinis pojūtis: jo pagrindas yra antgamtinis, jis yra stipresnis nei liga ir prieštaravimai. – Džiaugsmas nėra linksmybės su skambalėliais ar liaudiškais šokiais. Tikrasis džiaugsmas – kai kas giliau: kai kas, kas mus daro ramius, kupinus džiugesio, nors veidas kartais ir lieka griežtas. (Kalvė, 520)

Štai raktas atrakinti vartams ir įeiti į Dangaus Karalystę: qui facit voluntatem Patris mei qui in coelis est, ipse intrabit in regnum coelorum – kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią..., tas įeis! (Kelias, 754)

Katalikas be maldos?.. Tai tarsi karys be ginklų. (Vaga, 453)

Dauguma tų, kurie turi asmeninių problemų, jų turi, nes dėl egoizmo galvoja tik apie save. (Kalvė, 310)

Vaistas nuo to tavo nerimavimo – kantrybė, intencijos tyrumas ir žvilgsnis į dalykus antgamtinėje perspektyvoje. (Vaga, 853)

Tikrai maldai, įtraukiančiai visą žmogų, palanki ne tiek dykumos vienatvė, kiek vidinis susikaupimas. (Vaga, 460)

Et in meditatione mea exardescit ignis – ir man bemąstant užsidegė ugnis. Todėl ir eini į maldą: kad taptum laužu, gyva liepsna, skleidžiančia šilumą bei šviesą. (Kelias, 92)

Rašai man: „Melstis – tai kalbėti su Dievu. Bet – apie ką?“ Apie ką? Apie Jį, apie save: – džiaugsmą, liūdesį, sėkmes ir nesėkmes, kilnius tikslus, kasdienius rūpesčius..., silpnybes! Taip pat ir padėkos žodžius, ir prašymus, Meilę ir atsiteisimą. Trumpai tariant, pažinti Jį ir pažinti save – „bendrauti!“ (Kelias, 91)

Meditacija. Nustatytas laikas nustatytą valandą. Jei ne, jei prisitaikysi, kaip tau patogiau – tai jau bus marinimosi stoka. Tačiau malda be marinimosi menkai veiksminga. (Vaga, 446)

Kol vyksta kova, asketinė kova, tol vyksta vidinis gyvenimas. Štai ko Viešpats mus prašo: kad norėtume Jį mylėti darbais mažuose kiekvienos dienos dalykuose. Jeigu laimėjai mažuose dalykuose, laimėsi ir dideliuose. (Kryžiaus kelias, Trečioji stotis, 2).