„Pasirengę iš naujo atsiversti“
Tavo giminaičiai, kolegos, draugai pastebi permainą ir supranta, jog tai ne trumpalaikis pokytis, jog tu jau nebesi tas pats. Nesijaudink, eik pirmyn! Pildosi žodžiai: Vivit vero in me Christus – Dabar tavyje gyvena Kristus. (Vaga, 424)
„Marija, Taikos Karalienė“
Marija, Regina pacis, taikos Karaliene, Tu, kuri buvai ištikima ir tikėjai, kad tai, ką skelbė angelas, įvyks, padėk mums augti tikėjimu, turėti tvirtą viltį ir vis gilesnę meilę. Nes būtent to šiandien iš mūsų nori tavo Sūnus, atverdamas mums savo švenčiausiąją Širdį. (Kristus eina pro šalį, 170)
„Consummati in unum“
Tiems kurie siekia vienybės, reikėtų akis į akį susitikti su Kristumi. Jis meldė, kad visi būtume consummati in unum – viena. Teisingumo alkis mus turi vesti prie pirminio taikos tarp žmonių šaltinio – prie žinojimo, kad visi esame vieno Tėvo vaikai, taigi broliai tarpusavyje. (Kristus eina pro šalį, 157)
„Būkite linksmi, visada linksmi“
Niekas nėra laimingas žemėje, kol pasiryžta toks nebūti. Toks yra kelias: skausmas, krikščioniškai – Kryžius; Dievo Valia; Meilė; laimė čia, o paskui – amžinai. (Vaga, 52)
„Esi liūdnas, mano sūnau?“
Niekados nenusimink, jei esi apaštalas. Nėra prieštaravimo, kurio negalėtum įveikti. Kodėl esi liūdnas? (Kelias, 660)
„Lai tavęs neliūdina, jei esi niekas“
Nesisielok, kad kiti mato tavo klaidas. Skaudinti tau širdį turėtų Dievo įžeidimas ir blogas tavo pavyzdys. Be to, tegu žino, koks esi, ir tegu tave niekina. Lai tavęs neliūdina, jei esi niekas, nes tuomet Jėzus turi tave visko pripildyti. (Kelias, 596)
„Naujasis meilės įsakymas“
Mūsų Viešpats Jėzus taip mylėjo žmones, kad įsikūnijo, priėmė mūsų prigimtį ir gyveno kasdien susidurdamas su vargšais ir turtuoliais, su teisiaisiais ir nusidėjėliais, su jaunais ir senais, su pagonimis ir žydais. Jis nuolat su visais kalbėjosi: su tais, kurie Jį mylėjo, ir su tais, kurie tik ir ieškojo, kaip iškreipti Jo žodžius ir Jį pasmerkti. – Stenkis ir tu elgtis taip, kaip darė Viešpats. (Kalvė, 558)
„Daryti kitiems gyvenimą malonų“
Kol būsi įsitikinęs, kad kiti privalo gyventi nuolat rodydami tau dėmesį, kol nesiryši tarnauti – pasislėpti ir išnykti, – tol tavo bendravimas su broliais, kolegomis, draugais bus nuolatinio apmaudo, blogos nuotaikos…, puikybės šaltinis. (Vaga, 712)
„Dievo vaikai, turime būti kontempliatyvūs“
Niekad nesutiksiu su nuomone – nors ją gerbiu – tų, kurie maldą atskiria nuo aktyvaus gyvenimo, tarsi tai būtų nesuderinama. Mes, Dievo vaikai, turime būti kontempliatyvūs: žmonės, kurie minios triukšme moka rasti tylą sielos, esančios nuolatiniame pokalbyje su Viešpačiu: ir žvelgti į Jį taip, kaip žvelgiama į Tėvą, kaip žvelgiama į Draugą, kurį beprotiškai mylime. (Kalvė, 738)
„Pataisymo sielvartas“
Kaip mėgsta patogumus – ir kartais, kaip vengia atsakomybės – tie vadovai, kurie bėga nuo pataisymo sielvarto teisindamiesi, jog vengia kitų kančios. Galbūt taip jie išvengia prieštaravimų šiame gyvenime, bet stato į pavojų amžinąją laimę – savo ir kitų – dėl savo apsileidimų, kurie yra tikros nuodėmės. (Kalvė, 577)