„Jis yra geras... ir Jis tave myli“
Bėdos? Prieštaravimai dėl vieno ar kito įvykio?... Ar nematai, jog to nori Tėvas Dievas?.. O Jis yra geras... ir Jis tave myli – tave asmeniškai! – labiau nei visos pasaulio motinos gali mylėti savo vaikus. (Kalvė, 929)
„Rutina – štai kas yra pavojus“
Nonne cor nostrum ardens erat in nobis, dum loqueretur in via? Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai Jis kelyje mums kalbėjo?Jei esi apaštalas, šie mokinių iš Emauso žodžiai turėtų savaime ištrūkti iš tavo profesijos draugų lūpų sutikus tave gyvenimo kelyje. (Kelias, 917)
„Sekti Kristumi – štai paslaptis“
Dovanodamas tau „Jėzaus gyvenimą“, įrašiau: „Kad ieškotum Kristaus. Kad surastum Kristų. Kad pamiltum Kristų“. Tai trys akivaizdūs žingsniai. Ar bandei žengti nors pirmąjį? (Kelias, 382)
„Tarnaukime Dievui ir Bažnyčiai“
Viešpatie, tegul Tavo vaikai būna kaip kaitri žarija, be iš tolo matomų liepsnų. Žarija, įžiebianti kiekvieną sutiktą širdį. – Tu padarysi, kad ši žiežirba virstų gaisru: Tavo Angelai – žinau tai, esu tai matęs – labai sumaniai įpučia širdžių žarijas... o širdis apvalyta nuo pelenų negali Tau nepriklausyti. (Kalvė, 1039)
„Viešpatie, jei nori, gali mane išgydyti“
Neabejok, kad širdis sukurta mylėti. Tad į kiekvieną savo meilę dėkime mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Antraip ištuštėjusi širdis atikeršys ir prisipildys niekingiausių begėdysčių. (Vaga, 800)
„Liūdesys yra egoizmo apraiška“
Teneskaito niekas tavo veide nei liūdesio nei skausmo, kai aplink pasaulyje skleidi savo pasiaukojimo aromatą; Dievo vaikai visada turi būti ramybės ir džiaugsmo sėjėjai. (Vaga, 59)
„Šitiek metų kovos…“
Užslinko juodi nenoro, nusivylimo debesys. Prapliupo liūdesio liūtys, užklupusios tave aiškiu jausmu, jog tu supančiotas. Galiausiai tavęs tyko nuosmukiai, kylantys dėl daugiau ar mažiau objektyvių priežasčių: šitiek metų kovos…, ir vis tiek tebesi atsilikęs, toli.
„Nebijok pažinti save tokį, koks esi“
Man nebūtini stebuklai: užtenka tų, kurie minimi Šventajame Rašte. Užtat man reikia, kad atliktum savo pareigą, kad atsilieptum malonei. (Kelias, 362)
„Dažnai bendrauk su Šventąja Dvasia“
Dažnai bendrauk su Šventąja Dvasia – Didžiąja Nepažįstamąja, kuri turi padaryti tave šventą. Neužmiršk, kad esi Dievo šventovė. Parakletas yra tavo sielos gelmėje: atidžiai Jo klausykis ir būk klusnus Jo įkvėpimams. (Kelias, 57)
„Dievas myli linksmą davėją“
Kenti! Paklausyk: Jo Širdis ne mažesnė už mūsų. Kenti? Vadinasi, taip reikia. (Kelias, 230)