„Atleisti visiems“
Tik tada būsi geras, jei sugebėsi matyti geras kitų savybes ir dorybes. – Todėl kai turi pataisyti, daryk tai su meile, tinkamu momentu, nežemindamas... ir su mintimi pasimokyti bei pačiam pasitaisyti tame, ką taisai kita. (Kalvė, 455)
„Dievas mus sukūrė be mūsų, bet nepanorėjo mūsų išgelbėti be mūsų“
Kad nemėgdžiotum, iš vieno laiško nurašau šį bailumo pavyzdį: „Žinoma, esu jums labai dėkingas, kad mane atmenate, nes man reikia daug maldų. Tačiau taip pat būčiau dėkingas, jei, melsdamas Viešpatį padaryti mane apaštalu, nesistengtumėte melsti, kad Jis pareikalautų iš manęs atiduoti savo laisvę.“ (Vaga. 11)
„Religija yra didžiausias maištas žmogaus gyvenime“
Šiandien, kai aplinka pilna nepaklusnumo, dergimo, skandalų ir intrigų, turime labiau kaip niekad mylėti klusnumą, nuoširdumą, ištikimybę, paprastumą: ir viską, kas su antgamtiniu jausmu mus padarys labiau žmogiškus. (Kalvė, 530)
„Viešpatie, tiek daug sielų toli nuo Tavęs!“
Matau Tavo Kryžių, mano Jėzau, ir džiaugiuosi Tavo malone, nes Tavo Golgotos atlygis mums buvo Šventoji Dvasia... Ir man save duodi kasdien, meiliai – beprotiškai! – Švenčiausiojoje Ostijoje... ir mane padarei Dievo vaiku, ir man davei savo Motiną. Man nepakanka padėkoti, vis šmėkšteli mintis: Viešpatie, Viešpatie, tiek daug sielų toli nuo Tavęs! Puoselėk savo gyvenime apaštalavimo geismą, kad žmonės Jį pažintų... ir mylėtų..., ir jaustųsi mylimi! (Kalvė, 27)
„Jeigu tau stinga apaštalinio įkarščio, tapsi beskonis ir nenaudingas“
Kaip nori Mokytojas, tu turi būti – visiškai įsitraukęs į šį pasaulį, kuriame mums tenka gyventi, į visus žmonių užsiėmimus, – druska ir šviesa. – Šviesa, apšviečiančia protus ir širdis; druska, teikiančia skonį ir saugančia nuo gedimo. Todėl, jeigu tau stinga apaštalinio įkarščio, tapsi beskonis ir nenaudingas, apvilsi kitus, ir tavo gyvenimas bus absurdas. (Kalvė, 22)
„Trumpas yra mūsų laikas mylėti“
Dievo vaikas nebijo gyvenimo, nebijo ir mirties, nes jo dvasinio gyvenimo pagrindas – dieviškosios įsūnystės jausmas: Dievas yra mano Tėvas, mano jis, ir yra visa ko gera, viso Gerumo Autorius. – Bet ar tu ir aš tikrai elgiamės kaip Dievo vaikai? (Kalvė, 987)
„Turi galvoti apie savo gyvenimą ir prašyti atleidimo“
Romiai, be skrupulų turi apmąstyti savo gyvenimą ir prašyti atleidimo, ir padaryti tvirtą, konkretų, gerai apibrėžtą pasiryžimą taisytis šiuo ir dar tuo atžvilgiu, šioje tau daug atsieinančioje smulkmenoje ir anoje, kurią įprastai atlieki ne taip, kaip privalai, nors tai žinai. (Kalvė, 115)
„Pasitikrink. Lėtai, bet drąsiai“
Sąžinės patikrinimas. Kasdienis darbas. Sąskaityba, kurios niekada neapleidžia nė vienas, tvarkantis kokį verslą. O ar yra vertesnis verslas už amžinojo gyvenimo verslą? (Kelias, 235)
„Tau reikia gero kasdienio sąžinės pasitikrinimo“
Kokia miela Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei scena! Marija – kiek kartų tai apmąstėme! – susikaupusi meldžiasi…, į pokalbį su Dievu Ji sudeda visus penkis jutimus ir visas savo galias. Maldoje Ji sužino Dievo valią ir per maldą paverčia ją savo gyvenimo išgyvenimu; nepamiršk Mergelės pavyzdžio! (Vaga, 481)
„Tyrumas kyla iš meilės“
Žiūrėk, kiek priežasčių gerbti šventąjį Juozapą ir mokytis iš jo gyvenimo: buvo tvirtas tikėjime vyras...: išlaikė savo šeimą – Jėzų ir Mariją – sunkiu darbu...; saugojo Marijos, savo Sutuoktinės, tyrumą...; ir gerbė – mylėjo! – Dievo laisvę, kuris pasirinko ne tik Mergelę kaip Motiną, bet ir jį kaip šventosios Marijos Sutuoktinį. (Kalvė, 552)