„Rūpestis apaštalauti“
Jeigu nerodai – savo malda, savo auka, savo veikla – nuolatinio rūpesčio apaštalauti, tai aiškus ženklas, kad nesi visai laimingas ir kad tau reikia didinti savo ištikimybę. – Tas, kuris kupinas laimės, gėrio, stengiasi perduoti juos kitiems. (Kalvė, 914)
„Ramumas. Kam tau pykti?“
Ramumas. Kam tau pykti, jei širsdamas užgauni Dievą, suerzini artimą, kremtiesi pats... Ir pagaliau vis tiek turi liautis pykti. (Kelias, 8)
„Su Juo neįmanoma patirti nesėkmę“
„Aš visa galiu Tame, kuris mane stiprina.“ Su Juo neįmanoma patirti nesėkmę, ir iš šito įsitikinimo randasi šventas pranašumo kompleksas imtis užduočių su nugalėtojų dvasia, nes Dievas mums teikia savo stiprybę. (Kalvė, 337)
„Ar tik nebūsi įbaugintas, nes menka tavo meilė?“
Tau netrūksta Dievo malonės. Todėl atsiliepdamas į ją turi būti tikras. Triumfas priklauso nuo tavęs; tavo jėgos ir tavo veržlumo, suvienytų su šia malone, labiau negu pakanka suteikti tau optimizmo kaip žmogui, kuriam garantuota pergalė. (Vaga, 80)
„Imlūs Šventajai Dvasiai“
Mūsų Viešpats Jėzus to nori: reikia sekti Jį iš arti. Nėra kito kelio. Toks Šventosios Dvasios veikimas kiekvienoje sieloje – ir tavojoje, – ir turi būti klusnus, kad netrukdytum savo Dievui. (Kalvė, 860)
„Iš krikščionių laukiama didvyriškumo“
Kiek yra tokių, kurie tūkstančių nustebusių žiūrovų akivaizdoje leistųsi prikalami prie kryžiaus, o nemoka krikščioniškai pakęsti kasdienių skausmelių! Beje, pagalvok, kas didvyriškiau. (Kelias, 204)
„Tas, kas yra tvirtas, kartais kenčia, bet ištveria
Išorė – energinga ir veržli. Tačiau viduje – koks ištižimas ir valios stoka! Ugdykis ryžtą, kad tavo dorybės virstų ne apsimetimu, o įpročiais, lemiančiais tavo charakterį. (Vaga, 777)
„Yra vargšų, kurie iš tikro yra turtingi. Ir atvirkščiai“
Neužmiršk: daugiau turi tas, kuriam mažiau reikia. Neprisikurk poreikių. (Kelias, 630)
„Šventasis Juozapas yra vidinio gyvenimo Mokytojas“
Šventasis Juozapas, Kristaus Tėvas, yra taip pat ir tavo Tėvas bei tavo Globėjas. Kreipkis į jį. (Kelias, 559)
„Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų!“
Atgręžk akis į Mergelę ir įsižiūrėk, kaip ji gyvena ištikimybės dorybe. Prireikus jos Elzbietai, pasak Evangelijos, ji susiruošia cum festinatione – džiugiai skubėdama. Mokykis! (Vaga, 371)