Nebūkite ribotos sielos, nesubrendę vyrai ar moterys, trumparegiai, nesugebantys aprėpti mūsų antgamtinio krikščioniško Dievo vaikų horizonto. Dievas ir drąsa! (Vaga, 96)
Drąsa – nei neapdairumas, nei beatodairiškas nutrūktgalviškumas, nei paprastas įžūlumas.
Drąsa – tai tvirtumas, viena iš pagrindinių dorybių, būtinų sielos gyvenimui. (Vaga, 97)
Perskaičiau kai kuriose šalyse labai populiarią patarlę: „Pasaulis yra Dievo, bet Dievas jį nuomoja drąsiesiems“, ir ji privertė mane susimąstyti.
Ko tu lauki? (Vaga, 99)
„Nesu toks apaštalas, koks turėčiau būti. Aš… drovus.“
Ar tik nebūsi įbaugintas, nes menka tavo meilė? Imk veikti! (Vaga, 100)