Opus Dei

Dievo vaikas nebijo gyvenimo, nebijo ir mirties, nes jo dvasinio gyvenimo pagrindas – dieviškosios įsūnystės jausmas: Dievas yra mano Tėvas, mano jis, ir yra visa ko gera, viso Gerumo Autorius. – Bet ar tu ir aš tikrai elgiamės kaip Dievo vaikai? (Kalvė, 987)

Romiai, be skrupulų turi apmąstyti savo gyvenimą ir prašyti atleidimo, ir padaryti tvirtą, konkretų, gerai apibrėžtą pasiryžimą taisytis šiuo ir dar tuo atžvilgiu, šioje tau daug atsieinančioje smulkmenoje ir anoje, kurią įprastai atlieki ne taip, kaip privalai, nors tai žinai. (Kalvė, 115)

Sąžinės patikrinimas. Kasdienis darbas. Sąskaityba, kurios niekada neapleidžia nė vienas, tvarkantis kokį verslą. O ar yra vertesnis verslas už amžinojo gyvenimo verslą? (Kelias, 235)

Kokia miela Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei scena! Marija – kiek kartų tai apmąstėme! – susikaupusi meldžiasi…, į pokalbį su Dievu Ji sudeda visus penkis jutimus ir visas savo galias. Maldoje Ji sužino Dievo valią ir per maldą paverčia ją savo gyvenimo išgyvenimu; nepamiršk Mergelės pavyzdžio! (Vaga, 481)

Žiūrėk, kiek priežasčių gerbti šventąjį Juozapą ir mokytis iš jo gyvenimo: buvo tvirtas tikėjime vyras...: išlaikė savo šeimą – Jėzų ir Mariją – sunkiu darbu...; saugojo Marijos, savo Sutuoktinės, tyrumą...; ir gerbė – mylėjo! – Dievo laisvę, kuris pasirinko ne tik Mergelę kaip Motiną, bet ir jį kaip šventosios Marijos Sutuoktinį. (Kalvė, 552)

Nėra atgailos dvasia vienomis dienomis labai apsimarinti, o kitomis – visai ne. – Atgailos dvasia reiškia mokėti save įveikti visomis dienomis, aukojant dalykus – didelius ir mažus – dėl meilės ir be pasirodymo. (Kalvė, 784)

Jei esi ištikimas, galėsi vadintis nugalėtoju. Savo gyvenime, nors pralaimi kai kuriuos mūšius, nepažinsi pralaimėjimų. Nėra nesėkmių – įsitikink, – jei veiki su gryna intencija ir su troškimu vykdyti Dievo Valią. Tada su sėkme ar be sėkmės – visada triumfuosi, nes būsi padaręs darbą su Meile. (Kalvė, 199)

Tu pliuškeniesi pagundose, statai save į pavojų, žaidi žvilgsniu ir vaizduote, plepi… kvailystes. Ir netrukus išsigąsti užpultas abejonių, skrupulų, neaiškumų, liūdesio ir nusiminimo. Turi pripažinti esąs nelabai nuoseklus. (Vaga, 132)

Kol ryžtingai neatmesi progos nupulti, tavo noras yra be noro. Nemėgink apsigauti man sakydamas, jog esi silpnas. Esi... bailys, o tai nėra tas pat. (Kelias, 714)

Štai raktas atrakinti vartams ir įeiti į Dan­gaus Karalystę: qui facit voluntatem Patris mei qui in coelis ėst, ipse intrabit in regnum coelorum – kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią..., tas įeis! (Kelias, 754)