„Didysis draugas, kuris niekada neišduoda“
Ieškai bičiulystės draugų, kurie savo pokalbiais, prieraišumu, bendravimu palengvintų tau šio pasaulio tremtį..., nors draugai kartais ir išduoda. Nematau nieko blogo, kad ieškai. Bet... kodėl nesieki kasdien dar stipresnės Didžiojo Bičiulio draugystės, pašnekesio su tuo, kuris niekad neišduoda? (Kelias, 88)
„Mokytis per šv. Mišias asmeniškai bendrauti su Dievu“
Jėzaus nuolankumas: Betliejuje, Nazarete, Kalvarijoje... Bet dar daugiau pažeminimo ir savęs apiplėšimo Švenčiausioje Ostijoje: daugiau nei prakartėlėje, Nazarete ir net ant Kryžiaus. Todėl kaip turėčiau mylėti Mišias! („Mūsų" Mišias, Jėzau...) (Kelias, 533)
„Kristaus ramybė Kristaus karalystėje“
Atskleisiu paslaptį, viešą paslaptį: šios pasaulio krizės yra šventųjų krizės. Dievas nori, kad kiekvienoje žmogaus veikloje būtų nors saujelė „savų" žmonių. Vėliau... pax Christi in regno Christi - Kristaus ramybė Kristaus karalystėje. (Kelias, 301)
„Tuoj pat kreipkis Išpažinties“
Jeigu kada parpulsi, vaike, tuoj pat kreipkis Išpažinties ir dvasinio vadovavimo: parodyk žaizdą, nors ir nenoromis!, kad tave gydytų iš pagrindų, pašalinant bet kokią infekcijos galimybę, nors tau skaudėtų lyg per chirurginę operaciją. (Kalvė, 192)
„Atleidimas kyla iš Dievo gailestingumo“
Rašai pagaliau nuėjęs į klausyklą ir patyręs pažeminimą, kai atvėrei žmogui savo gyvenimo, anot tavęs, kloaką. Kada gi atsikratysi tos tuščios savigarbos? Tada išpažinties eisi linksmas ir toks, koks esi, stosi priešais tą žmogų, pateptąjį – kitą Kristų, patį Kristų! – suteikiantį tau išrišimą, Dievo atleidimą. (Vaga, 45)
„Marija, Dievo Tėvo dukra“
Koks niekšingas mano elgesys, ir kokia mano neištikimybė malonei! – Mano Motina, Nusidėjėlių gynėja, melski už mane; kad daugiau niekad netrukdyčiau Dievo veikimui savo sieloje. (Kalvė, 178)
„Asmeninis susitikimas su Dievu“
Priimdamas Jį sakyk: Viešpatie, pasitikiu Tavimi; Tave garbinu, Tave myliu, didink mano tikėjimą. Būk atrama mano silpnumui, Tu, kuris likai Eucharistijoje, beginklis, kad pagelbėtum žmonių netobulumui (Kalvė, 832)
„Šventoji Dvasia vienija mus su Kristumi“
Sakai: „Mišios ilgos", o aš priduriu: „Nes tavo meilė trumpa". (Kelias, 529)
„Mišios yra Dievo Trejybės veikimas, o ne žmogiškas veiksmas“
Ar ne keista, kad daugelis krikščionių, kurie būna tokie nepaslankūs ir net iškilmingi visuomenės gyvenime (jie niekur neskuba), ne itin stropiai atlikdami savo profesines pareigas, prie stalo ar poilsiaudami (irgi niekur neskuba), ima nekantrauti ir ragina Kunigą sutrumpinti, suglausti laiką, skirtą Švenčiausiajai Altoriaus Aukai? (Kelias, 530)
„Būk Eucharistijos siela!“
Būk Eucharistijos siela! – Jei tavo mintys ir viltys sutelktos į Tabernakulį, sūnau, kokie gausūs šventumo ir apaštalavimo vaisiai! (Kalvė, 835)