„Savo darbo pašventinimas – ne chimera“

Savo darbo pašventinimas – ne chimera, o kiekvieno krikščionio, tavo ir mano, misija… – Tai atradęs derintojas sakė: „Iš laimės kraustausi iš proto, būdamas tikras, kad, valdydamas stakles ir dainuodamas, daug dainuodamas – širdyje ir garsiai – galiu tapti šventas… Štai koks mūsų Dievo gerumas!“ (Vaga, 517)

Šią Viešpaties valandą, kurią tau skirta eiti per šį pasaulį, rimtai pasiryžk atlikti tai, dėl ko verta stengtis; laikas skubina, o vyro – ir moters – misija žemėje, užsiliepsnojus Kristaus ugnyje išdžiūvusioms ir pagedusioms širdims, tokia kilni, tokia didvyriška, tokia šlovinga!

Verta nešti kitiems veržlaus ir džiugaus kryžiaus žygio ramybę bei laimę. (Vaga, 613)

Kartais tu leidi reikštis savo blogam charakteriui, ne sykį pasižyminčiam kvailu šiurkštumu. Kitais kartais nesistengi papuošti savo širdies ir galvos, kad taptų jaukiu būstu Švenčiausiajai Trejybei... Ir viskas baigiasi tuo, jog lieki gana toli nuo Jėzaus, kurį menkai pažįsti…

Taip tu niekada neturėsi vidinio gyvenimo. (Vaga, 651)

Vaistas visiems atvejams – asmeninis šventumas! Todėl šventieji ir buvo kupini ramybės, stiprybės, džiaugsmo, tikrumo... (Vaga, 653)

Gauti žinutes el. paštu

email