„Po mirties Meilė ateis jūsų pasitikti“

Dabar supranti, kaip tu vertei kentėti Jėzų, ir tave apima sielvartas. Kaip paprasta Jo atsiprašyti ir apverkti savo praeities išdavystes! Tavo troškimas atsiteisti nebeišsitenka tavo krūtinėje! Visa tai gerai. Tačiau nepamiršk, kad atgailos dvasia labiausiai pasireiškia, kai vykdoma kiekvienos akimirkos pareiga, kad ir kiek tai kainuotų. (Kryžiaus kelias, Devintoji stotis, 5)

Kaip bus nuostabu, kai mūsų Tėvas mums tars: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ Gyventi viltimi! Štai kontempliatyvios sielos stebuklas. Mes pilni Tikėjimo, Vilties, Meilės; o viltis mus daro galingus. Prisimenate šv. Joną? Ir jums, jaunuoliai, tai parašiau: jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį. Dievas mus skubina amžinosios Bažnyčios ir visos žmonijos jaunystės labui. Taip kaip karalius Medas paversdavo auksu viską, ką paliesdavo, jūs galite paversti dievišku visa, kas žmogiška.

Niekada nepamirškite – po mirties Meilė ateis jūsų pasitikti. Ir Dievo Meilėje jūs, beje, rasite visas kilnias meiles, kokias esate patyrę žemėje. Viešpaties taip duota, kad šį trumpą tarpsnį, kaip mūsų egzistencija, pragyventume dirbdami ir kaip Jo Viengimis Sūnus darydami gera. Turime būti budrūs, įsiklausyti į kvietimus, kuriuos šv. Ignacas Antiochietis buvo pajutęs sieloje artėjant jo kankinystės valandai: ateik pas Tėvą, grįžk pas savo Tėvą, Jis tavęs nekantriai laukia. (Dievo bičiuliai, 221)

Gauti žinutes el. paštu

email