Kad šis mūsų pasaulis eitų krikščioniška vaga – vienintele verta pastangų, – turime gyventi ištikima draugyste su žmonėmis, pirmiausiai pagrįsta ištikima draugyste su Dievu. (Kalvė, 943)

Tie, kurie širdyje nešiojamės Kristaus tiesą, turime įkurdinti šią tiesą kitų širdyse, galvose ir gyvenimuose. Kitoks elgesys būtų patogumo siekis, klaidinga taktika.

Pergalvok tai dar kartą: ar Kristus klausė tavo leidimo, kad įsikurtų tavo sieloje? – Paliko tau laisvę sekti Juo, bet juk Jis pirmasis tavęs ieškojo, nes taip norėjo. (Kalvė, 946)

Tarnavimo darbais galime paruošti Viešpačiui didesnį triumfą, negu Jo įžengimas į Jeruzalę... Nes nepasikartos nei Judo, nei Alyvų sodo scenos, nei ta slogi naktis... Mums pavyks uždegti pasaulį ugnimi, kurios Jis atėjo atnešti į žemę! Ir Tiesos šviesa – mūsų Jėzus – apšvies protus diena be pabaigos. (Kalvė, 947)