Mylimiausieji, tesaugo Jėzus mano dukteris ir sūnus!
Jau greitai, šio mėnesio 19 dieną, švęsime Sekminių iškilmę – tai proga ypatingai prisiminti regimą Šventosios Dvasios atėjimą pas gimstančią Bažnyčią. Skaistinančios ugnies bei vėjo pavidalu Globėjas suteikė apaštalams naujos išminties, naujos meilės bei galingai patraukė evangelizuoti.
Ši šventė kartu yra proga apmąstyti, dėkoti bei atverti savo sielas Šventosios Dvasios, begalinės Meilės, veikimui. Ji pašvenčiamosios malonės dėka vis labiau sutapatina mus su Kristumi, o Kristuje padaro, kaskart vis labiau, Dievo Tėvo vaikais.
Rengiantis Sekminių šventei, mums gali padėti apmąstyti šį šv. Pauliaus tekstą: „Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ (Rom 8, 14–15). Mano atmintin iškart ateina, – esu tikras, taip pat ir daugeliui iš jūsų – šie mūsų Tėvo žodžiai, kuriais jis pasakojo apie įvykį Madrido tramvajuje 1931 m. spalio 16 d.: „Pajutau Viešpaties veikimą, kuris mano širdyje ir lūpose, galia kažko, kas įsakmiai būtina, daigino šį meilų kreipinį: Abba! Pater!“ (Laiškas, 1959 m. sausio 9 d.).
Taip šv. Chosemarijos širdyje gimė dieviškosios įvaikystės suvokimas kaip Dievo Darbo dvasios pagrindas. Įvaikystė, kuri būtinai pasireiškia atitinkama brolyste Bažnyčioje, taip pat ir Dievo Darbe, Bažnyčios dalelėje, bei troškimu apaštalauti.
Visa tai ir daug daugiau apie Šventąją Dvasią bei dieviškąją įvaikystę daug kartų esate skaitę ir apmąstę. Tačiau nepailskime gėrėtis šia antgamtine tikrove bei už ją dėkoti. Galime stengtis gyventi ja su atnaujinta viltimi, kad su Viešpaties pagalba gebėtume savo buvimą Dievo dukromis ir sūnumis Kristuje Šventosios Dvasios dėka kaskart vis labiau išgyventi taip pat ir artimo meile bei tarnyste kitiems žmonėms.
Kaip dažnai jums primenu, tikiuosi kiekvienos ir kiekvieno iš jūsų maldos, cor unum et anima una, vienos širdies ir vienos sielos (Apd 4, 32), nes tai visų reikalas, už vykstantį darbą dėl mūsų Statuto. Šio mėnesio pradžioje vyko pirmasis susitikimas tarp keturių dikasterijos narių bei keturių kanonų teisės ekspertų iš Opus Dei – tai trys dėstytojai ir viena dėstytoja. Antrasis toks susitikimas numatytas birželio pabaigoje ir tai tikrai tęsis ir praėjus vasarai. Tikslas yra kaip įmanoma geriau parengti Dievo Darbo statutą, vadovaujantis Popiežiaus nurodymu „saugoti charizmą“ (Ad charisma tuendum), tai yra, saugant jos esminius bruožus (pasaulietinę prigimtį ir pasaulietišką stilių; pasauliečių, vyrų ir moterų, bei kunigų pašaukimo vienovę ir kita). Sekminių iškilmė padės mums pavesti save Globėjo veikimui taipogi ir per šiuos darbus, kai juos išgyvename, kiekvienas atskirai ir kaip šeima, su ta įvaikystės dvasia, apie kurią kalbėjau anksčiau.
Šio mėnesio 25 dieną, Dievui norint, vyks dvidešimt devynių Dievo Darbo narių kunigystės šventimai. Tegu ir jie dažnai būna mūsų maldose, ypač šiomis dienomis.
Švęsime Sekmines gegužės viduryje. Galbūt mums bus pravartu apmąstyti, kad Švenčiausioji Mergelė, kaip visų malonių tarpininkė, yra, šv. Andriejaus iš Kretos žodžiais, „motina, iš kurios pas visus ateina Dvasia“ (Homilija apie Mariją, II).
Su visa meile jus laimina
jūsų Tėvas
Roma, 2024 m. gegužės 15 d.