Šiame straipsnyje rasi visą konsekracijos Saldžiausiajai Marijos širdžiai tekstą. Skelbiame šį tekstą, kad kiekvienas galėtų šį tekstą pažinti ir su juo melstis. Šv. Chosemarija nurodė, kad ši ir kitos Opus Dei konsekracijos būtų atnaujinamos per atitinkamas šventes ir kad žmonės, priklausantys Dievo Darbui, atnaujintų jas kartu su kitais žmonėmis iš savo Opus Dei centro. Šiame straipsnyje pristatomas pirmosios konsekracijos kontekstas, pats konsekracijos tekstas ir keletas kitų minčių, kurios gali padėti labiau puoselėti pamaldumą Švenčiausiajai Marijos Širdžiai.
Istorinis kontekstas
Įkūrėjas atliko keturias Opus Dei konsekracijas: Švenčiausiajai Šeimai (1951), Saldžiausiajai Marijos Širdžiai (1951), Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai (1952) ir Šventajai Dvasiai (1971). Visus šiuos kartus šv. Chosemarija tai padarė melsdamas Dievą pagalbos kilus tam tikriems reikalams ir rūpesčiams.
Antroji konsekracija įvyko 1951 m. rugpjūčio 15 d. Loreto šventovėje, maždaug 200 kilometrų į rytus nuo Romos, šalia Adrijos jūros kranto. Ankstesniais mėnesiais steigėjas pajuto, kad Dievo Darbui kilo didelė grėsmė. Įtarimą sukėlė keletas veiksnių, kurie leido taip manyti. Vis dėlto, jis neturėjo aiškaus patvirtinimo, tad nežinojo nei ką daryti, nei į ką kreiptis šio pavojaus akivaizdoje. Atrodė, kad nebuvo priemonių išsklaidyti šį nerimą. Pagaliau jis kreipėsi į visus Opus Dei narius ir prašė melstis trumpa karšta malda: Cor Mariæ dulcissimum, iter para tutum! („Saldžiausioji Marijos Širdie, ruošk mums saugų kelią!“) ir nusprendė konsekruoti Dievo Darbą Saldžiausiajai Marijos Širdžiai.
Konsekracijai jis pasirinko Loreto šventovę, kurioje gerbiami Šventieji Namai – pasak tradicijos, tuose namuose Nazarete gyveno Marija ir būtent ten arkangelas Gabrieliaus perdavė Marijai žinią, kad Ji pradėsianti Dievo Sūnų. Šv. Chosemarija atliko konsekraciją širdin atėjusiais spontaniškais žodžiais po šv. Mišių, praėjime už altoriaus Šventuosiuose Namuose. Tuo pat metu palaimintasis Alvaras del Portiljas aukojo šv. Mišias.
Kiek vėliau šv. Chosemarija parengė konsekracijos tekstą ir nurodė, kad konsekracija būtų atnaujinama kasmet rugpjūčio 15 d.
Po kelių mėnesių paaiškėjo grėsmė, kurią nujautė šv. Chosemarija. Tai lėmė keletas įvykių, o ypač palaimintojo kardinolo Šusterio, Milano arkivyskupo, įspėjimas. Kiek žinoma, tai buvo susiję su bandymu dar kartą peržiūrėti Opus Dei statutą, kurį vos prieš metus popiežius Pijus XII buvo galutinai patvirtinęs. Buvo siekiama iš esmės pakeisti nuostatus ir netgi nušalinti steigėją. Šv. Chosemarija parengė ryžtingą protestą Romos kurijai. Šį protestą 1952 m. kovo 18 d. popiežiui Pijui XII perskaitė kardinolas Tedeskinis. Viskas, kas tuo metu buvo prasidėję dėl Opus Dei statuto peržiūros, nutrūko.
Ši konsekracija dera su giliu pamaldumu Marijai, kuria pasižymi Opus Dei narių dvasinis gyvenimas. Ji patvirtina Opus Dei patirtį nuo pat pradžių: pavesti Dievo Darbą ir visą apaštalavimą Švenčiausiosios Mergelės apgynimui.
Konsekracija Saldžiausiajai Marijos Širdžiai
O Švenčiausioji Marija, kuri per Jėzaus Kristaus prasidėjimą tavo nekaltose įsčiose esi mums malonės ir gyvenimo, gailestingumo ir atleidimo Motina, maloniai priimk Opus Dei konsekraciją, kurią dabar atliekame tavo Nekaltajai Širdžiai.
Šventoji Marija, mūsų Viltie, Išminties Soste, Viešpaties Tarnaite, Gražiosios Meilės Motina, savo galingu užtarimu padaryk šią konsekraciją malonią Jėzui.
Pavedame tau savo esatį ir savo gyvenimą, visa kas mūsų, visa ką mylime ir kas esame. Mūsų kūnai, mūsų širdys ir mūsų sielos yra tavo. Mes patys ir mūsų apaštalavimas yra tavo. Norime, kad visa mumyse ir kas mus supa būtų tavo ir gautų tavo motiniškus palaiminimus.
O kad ši konsekracija būtų išties veiksminga ir tvari, atnaujiname šiandien prie tavo kojų, o Motina, savo atsidavimą Dievui Jo Darbe.
O Marijos, Dievo Motinos ir mūsų Motinos Širdie, Saldžiausioji Širdie, tobulas Jėzaus Širdies paveiksle, išklausyk mūsų maldavimus, kuriais į tave kreipiamės su vaikų pamaldumu:
Uždek mūsų skurdžias širdis, kad visa savo siela mylėtume Dievą Tėvą, Dievą Sūnų ir Dievą Šventąją Dvasią. Įliek į mus didelės meilės Bažnyčiai ir Popiežiui, ir padaryk mus visiškai atsidavusius visam jų mokymui. Duok mums didelę meilę Dievo Darbui, mūsų Tėvui, Tėvui ir mūsų Direktoriams. Padaryk, kad ištikimi savo pašaukimui degtume uolumu dėl visų sielų išganymo. Pakelk mus, O Marija, į tobulą meilę Dievui. Ir suteik mums galutinės ištvermės dovaną.
O kadangi tavo malda yra visagalė Dievo akivaizdoje, leisk mums išsirinkti tave ypatinga globėja – kad šventai nugyvenę žemiškąjį gyvenimą, turėtume laimę su tavimi Danguje amžinai šlovinti Švenčiausiąją Trejybę. Amen.
Cor Mariae Dulcíssimum, iter para tutum!
Cor Mariae Dulcíssimum, iter para tutum!
Cor Mariae Dulcíssimum, iter para tutum!
Loretas, 1951 m. rugpjūčio 15 d.
Tekstai maldai
- Švenčiausioji Mergelė Marija – mūsų džiaugsmo priežastis. Homilija, pasakyta 1961 m. rugpjūčio 15 d., per Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo iškilmę, paskelbta knygoje Kristus eina pro šalį.
- „Niekas neturi žmogiškesnės širdies už tą, kuris kupinas antgamtinės nuovokos. Mąstyk apie Švenčiausiąją Mergelę Mariją, malonės pilnąją, Dievo Tėvo dukterį, Dievo Sūnaus Motiną, Dievo Šventosios Dvasios Sutuoktinę; jos širdyje telpa visa žmonija be skirtumų ir diskriminacijos. Kiekvienas yra jos sūnus, jos duktė“ (Vaga, 801).
- „Kreipkimės į Mariją, mūsų Motiną, tobuliausią Dievo sukurtą būtybę. Melskime, kad ji padėtų mums tapti gerais žmonėmis; kad žmogiškosios dorybės, susipynusios su malonės gyvenimu, taptų geriausia pagalba tiems, kurie kartu su mumis pasaulyje dirba visų ramybei ir laimei“ (Dievo bičiuliai, 93).
- „Cor Mariae Dulcissimum, iter para tutum. – Saldžiausioji Marijos Širdie, suteik mums stiprybės ir saugumo žemiškame kelyje: pati tapk keliu, nes žinai trumpiausią kelią, per tavo meilę vedantį į Jėzaus Kristaus meilę“ (Kristus eina pro šalį, 178).
- „Įprask pakylėti savo vargšę širdį Saldžiausiosios ir Nekaltosios Marijos Širdies link, idant nuo jos nuvalytum šitiek šlamšto, ir ji galėtų vesti tave Švenčiausiosios ir Gailestingiausiosios Jėzaus Širdies link“ (Vaga, 830).
- „Cor Mariae perdolentis, miserere nobis! – šaukis Švenčiausiosios Mergelės Marijos Širdies, ryžtingai ir pasiryžęs prisijungti prie jos skausmo, atpirkdamas savo ir visų laikų žmonių nuodėmes. Ir prašyk kiekvienai sielai, kad šis skausmas didintų mumyse pasibjaurėjimą nuodėme ir kad kaip išpirką sugebėtume mylėti fizinius ir moralinius kasdienybės sunkumus“ (Vaga, 258).
- „Su tikru patiklumu kasdien kreipkis į Švenčiausiąją Mergelę. Ji sustiprins ir atgaivins tavo sielą ir tavo gyvenimą. Ji atvers tau savo širdyje saugomus lobius, nes „amžiais nėra girdėta, kad ji apleistų bent vieną, kas bėga prie jos, šaukiasi jos pagalbos ir prašosi užtariamas“ (Vaga, 768).
- „Prašykime Dievo Motinos, kuri yra ir mūsų Motina, ruošti mums į meilės pilnatvę vedantį kelią. Cor Mariae dulcissimum, iter para tutum! Jos maloningoji širdis žino tikriausią kelią, kuriuo einant galima rasti Kristų“ (Kristus eina pro šalį, 38).