Motina iš maorių genties

Parehuia Tutua-Nathan, kilusi iš maorių genties ir auginanti penkis vaikus, gyvena Naujojoje Zelandijoje. Ji yra Opus Dei narė. Kasdienis bendravimas su Dievu jai padeda įprasminti savo darbą, įveikti pyktį ar susitvardyti praradus kantrybę. Štai ką rašo NZ Catholic laikraštis.

Opus Dei narystė duoda naują prasmę mano gyvenimui.

„Ponia Tutua-Nathan – penkių vaikų motina, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje, Velingtono miesto pakrašty. Vardas išduoda, kad ji maorė, priklausanti Tuwharetoa genčiai. Be to, ji – Opus Dei narė.

Jos pažintis su Opus Dei prasidėjo nuo vieno pokalbio dėl darbo: 1989-aisiais ji bandė įsidarbinti Vaikato universitete. Nors siekiamos vietos negavo, universitetas jai pasiūlė kitą ir ji pradėjo dirbti.

Viena universiteto bendradarbė buvo Opus Dei numerarija. Jos susidraugavo ir kartą ponia Tutua-Nathan apsilankė bendradarbės namuose, Opus Dei centre Hamiltone.

- Kai pirmąkart nuėjau į centrą ir susipažinau su moterimis, kurios ten siekė krikščioniškos formacijos, mane nustebino jų svetingumas ir jauki tų namų atmosfera, – prisimena 42 m. Tutua-Nathan. – Aš, auginta pagal pačius seniausius Polinezijos papročius, tuose namuose pasijutau tarsi savo šeimoje. Įkvėpta jų dvasios, tariau sau: čia mano vieta.

Ponią Tutua-Nathan patraukė Opus Dei nuostata, kad įmanoma puoselėti draugystę ir meilę Dievui bei aplinkiniams. Ši mintis iki šiol ją skatina gyventi visavertį krikščionišką gyvenimą.

„Neretai pasitaiko, kad imu ir netenku kantrybės, tačiau tokiomis akimirkomis prisimenu, kad Dievas mane stebi ir man šypsosi “.

- Tačiau mano šeima įprasta. Turiu penkis vaikus ir gyvenu kaip ir kitos motinos, – sako ji. – Noriu tapti geresnė, tad kasdien tenka kovoti su ydomis: kartais supykusi apibaru vaikus, pavargusi suirztu ir ginčijuosi su vyru.

Jos gyvenimas nepasikeitė. Tiesiog ji ėmė jį kitaip vertinti.

- Neretai pasitaiko, kad imu ir netenku kantrybės, tačiau tokiomis akimirkomis prisimenu, kad Dievas mane stebi ir man šypsosi – to mane išmokė Opus Dei – todėl stengiuosi pasitaisyti. Tarnauti Dievui gali ne tik džiugiomis akimirkomis: sunkumai, kliūtys ar nepatogumai taip pat yra tam puiki proga. Diena iš dienos nešdami savo kryželius, pažįstame tą, kuris nešė didįjį Kryžių. Opus Dei įkūrėjas šv. Chosemarija mus moko, kad pyktį ar ginčą galime paversti šypsena arba prikąsti liežuvį. Taip pamažu mes, krikščionys, galime pakeisti pasaulį.

Ponia Tutua-Nathan atsideda ir namų ruošos darbams: gamina valgyti, tvarko namus, pasiima iš mokyklos vaikus.

- Kai kriauklėje laukia kalnas neplautų indų, skiriu šį nemalonų darbą Viešpačiui ir prašau Jo, kad padėtų mano vaikams mokykloje ar draugei, kuri šiuo metu vieniša, – aiškina ji.“

Gavin Abraham // NZ CATHOLIC