Opus Dei

Kad mylėtum žmogų, reikia gražiai su juo bendrauti, kalbėtis, kartu juoktis ir kentėti, kai nieko kito nebelieka. Taip reikia elgtis ir su Jėzumi Kristumi, kuriam šv. Chosemarija sakydavo: „Tikiu Tavimi, viliuosi, myliu Tave, trokštu būti Tavo draugu...“ (02‘01‘‘).

„Kalbėdamas su Dievu, - patarė šv. Chosemarija draugui, - nesirink žodžių. Kaip šneki su savo žmona ir vaikais ar su mylimais žmonėmis… Duok širdžiai laisvę“ (2’42’’).

Rėmėjai yra žmonės, įvairiai padedantys Opus Dei: malda, finansiškai, darbu, skirdami laiko... Šv. Chosemarija juos ragino drąsinti ir kitus žmones, kad prisidėtų prie apaštalavimo iniciatyvų (1’23’’).

Opus Dei Įkūrėjas šventąjį Juozapą matė kaip stiprų ir mylintį tėvą, kurį Kristus panoro turėti žemėje. Jo Jis prašė, kad jį išmokytų mylėti Mariją ir Jėzų: „Kaip jį apkabindavo, kaip bučiuodavo!“

1972 m. šv. Chosemarija susitiko su mokyklos mokytojais. „Kokia turi būti ryškiausia krikščionio mokytojo dorybė?“ – paklausė jo. (00’52’’).

Kas slaugo ligonį, žino, kad šis darbas nėra lengvas. Šv. Chosemarija kviečia atrasti progų aukotis, būti kantriam ir skleisti meilę. (00’59’’).

Patys kasdieniškiausi gyvenimo dalykai tinka maldai. Pavyzdžiui, suskilęs sriubos dubuo. Šv. Chosemarija sakydavo, kad jis kaip tas dubuo: suskilęs nuo nuodėmių, bet pataisytas išpažinties dėka. Jis ir toliau tarnauja ir maitina kitus (01‘58‘‘).

Šv. Chosemarija sakydavo, kad „Dangaus laimė yra tiems, kurie moka būti laimingi žemėje“. Bet kas yra ta laimė? Koks bus Dangus? „Dangus yra... meilė“, - atsako šventasis šiame vaizdo įraše (0‘50‘‘).

Meilė krikščioniškoje santuokoje nėra paprasta: ji pakylėta į aukštybes ją lydinčios Dievo meilės.

Šiame įraše jaunuoliai iš įvairiausių pasaulio vietų kalba apie savo troškimą tikėti ir šį tikėjimą skleisti draugams (5’30’’).