Straipsnių kiekis: 909

Suprasti vaikus

Kartais vaikai kelia susirūpinimą. Šv. Chosemarija dviem nutikimais iš savo šeimos aiškina, kad kartais užtenka vaikus suprasti ir jais pasitikėti (02‘38‘‘).

Ligonių slaugimas

Kas slaugo ligonį, žino, kad šis darbas nėra lengvas. Šv. Chosemarija kviečia atrasti progų aukotis, būti kantriam ir skleisti meilę. (00’59’’).

Apie Dangų

Šv. Chosemarija sakydavo, kad „Dangaus laimė yra tiems, kurie moka būti laimingi žemėje“. Bet kas yra ta laimė? Koks bus Dangus? „Dangus yra... meilė“, - atsako šventasis šiame vaizdo įraše (0‘50‘‘).

Grįžti į Tėvo namus

Krikščionis į gyvenimą žiūri su džiaugsmu, nes viskam, net ir savo paties trūkumams, yra išeitis. Kaip ir sūnaus palaidūno pasakojimas, taip ir gyvenimas, yra kasdienis grįžimas į Tėvo namus. Taip šiame vaizdo įraše aiškina šv. Chosemarija (02’22’’).

Jėzaus Kristaus meilė

Kad mylėtum žmogų, reikia gražiai su juo bendrauti, kalbėtis, kartu juoktis ir kentėti, kai nieko kito nebelieka. Taip reikia elgtis ir su Jėzumi Kristumi, kuriam šv. Chosemarija sakydavo: „Tikiu Tavimi, viliuosi, myliu Tave, trokštu būti Tavo draugu...“ (02‘01‘‘).

Jėzus ir Jo mokiniai

Kaip su mumis elgiasi Jėzus? Viešpats su mumis elgiasi kaip su savo mokiniais: su meile, paprastai, kantriai žiūrėdamas į mūsų klaidas. Taip šiame vaizdo įraše aiškina Opus Dei Įkūrėjas (0‘59‘‘).

Mirties valandą

„Mirtis yra sunki akimirka, – pripažįsta šv. Chosemarija, – bet ji kartu ir atveria Gyvenimo duris. Todėl mes, krikščionys, galim pasitikti mirtį su viltimi.“ (00’52’’)

Malda – tiesioginis ryšys su Dievu

Melstis yra ne kas kita, kaip kalbėtis su Dievu, lygiai kaip šnekučiuojamės su draugu ar broliu. Ir Viešpats šio pokalbio visada laukia. (01’46’’)

Šventoji Dvasia kasdieniame gyvenime

Mumyse slypi Šventoji Dvasia. Ji mus lydi kasdieniame gyvenime ir mus keičia, daro geresnius. Taip aiškina šv. Chosemarija. (01’32’’).

Aš suskilęs, bet vis dar tarnauju

Patys kasdieniškiausi gyvenimo dalykai tinka maldai. Pavyzdžiui, suskilęs sriubos dubuo. Šv. Chosemarija sakydavo, kad jis kaip tas dubuo: suskilęs nuo nuodėmių, bet pataisytas išpažinties dėka. Jis ir toliau tarnauja ir maitina kitus (01‘58‘‘).