Opus Dei

Rėmėjai yra žmonės, įvairiai padedantys Opus Dei: malda, finansiškai, darbu, skirdami laiko... Šv. Chosemarija juos ragino drąsinti ir kitus žmones, kad prisidėtų prie apaštalavimo iniciatyvų (1’23’’).

„Kalbėdamas su Dievu, - patarė šv. Chosemarija draugui, - nesirink žodžių. Kaip šneki su savo žmona ir vaikais ar su mylimais žmonėmis… Duok širdžiai laisvę“ (2’42’’).

Opus Dei Įkūrėjas šventąjį Juozapą matė kaip stiprų ir mylintį tėvą, kurį Kristus panoro turėti žemėje. Jo Jis prašė, kad jį išmokytų mylėti Mariją ir Jėzų: „Kaip jį apkabindavo, kaip bučiuodavo!“

1972 m. šv. Chosemarija susitiko su mokyklos mokytojais. „Kokia turi būti ryškiausia krikščionio mokytojo dorybė?“ – paklausė jo. (00’52’’).

Meilė krikščioniškoje santuokoje nėra paprasta: ji pakylėta į aukštybes ją lydinčios Dievo meilės.

„Atsiminkite šią tiesą: mes esam Dievo rankos“. Šie žodžiai, kuriuos ispaniškai ant Nukryžiuotojo be rankų fotografijos užrašė mons. Chavjeras Ečevarija, sustiprina kitus, kažin kieno užrašytus ant to kryžiaus skersinio: „Dabar jūs esat mano rankos“.

Išskirtinis mūsų gyvenamųjų laikų iššūkis – vienas iš svarbiausių – skleisti Kristaus naujieną tiems, kurie mano, kad Jo asmenybė yra neaktuali.

Šiame straipsnyje apžvelgsime šv. Chosemarijos mokymuose minimą Evangelijos ištrauką apie Jėzų, einantį vandeniu. Įsijausdami į šią sceną taip, tarsi patys joje dalyvautume, suprasime, kad šalia Jo nugalimi visi sunkumai, abejonės ir baimės.

Nuolankumas – išskirtinė savybė, vienas kertinių tikrojo krikščioniško gyvenimo akmenų, nes jis yra dosnumo buveinė.

Šv. Josemaríos straipsnis, išspausdintas 1969 m. lapkričio 2 d. ABC laikraštyje (Madride). Jame Opus Dei įkūrėjas kalba apie meilę laisvei, vieną iš krikščionybės lobių.