Opus Dei

1972 m. šv. Chosemarija susitiko su mokyklos mokytojais. „Kokia turi būti ryškiausia krikščionio mokytojo dorybė?“ – paklausė jo. (00’52’’).

Opus Dei Įkūrėjas šventąjį Juozapą matė kaip stiprų ir mylintį tėvą, kurį Kristus panoro turėti žemėje. Jo Jis prašė, kad jį išmokytų mylėti Mariją ir Jėzų: „Kaip jį apkabindavo, kaip bučiuodavo!“

Kad mylėtum žmogų, reikia gražiai su juo bendrauti, kalbėtis, kartu juoktis ir kentėti, kai nieko kito nebelieka. Taip reikia elgtis ir su Jėzumi Kristumi, kuriam šv. Chosemarija sakydavo: „Tikiu Tavimi, viliuosi, myliu Tave, trokštu būti Tavo draugu...“ (02‘01‘‘).

„Kalbėdamas su Dievu, - patarė šv. Chosemarija draugui, - nesirink žodžių. Kaip šneki su savo žmona ir vaikais ar su mylimais žmonėmis… Duok širdžiai laisvę“ (2’42’’).

Krikščionis į gyvenimą žiūri su džiaugsmu, nes viskam, net ir savo paties trūkumams, yra išeitis. Kaip ir sūnaus palaidūno pasakojimas, taip ir gyvenimas, yra kasdienis grįžimas į Tėvo namus. Taip šiame vaizdo įraše aiškina šv. Chosemarija (02’22’’).

Rėmėjai yra žmonės, įvairiai padedantys Opus Dei: malda, finansiškai, darbu, skirdami laiko... Šv. Chosemarija juos ragino drąsinti ir kitus žmones, kad prisidėtų prie apaštalavimo iniciatyvų (1’23’’).

„Atsiminkite šią tiesą: mes esam Dievo rankos“. Šie žodžiai, kuriuos ispaniškai ant Nukryžiuotojo be rankų fotografijos užrašė mons. Chavjeras Ečevarija, sustiprina kitus, kažin kieno užrašytus ant to kryžiaus skersinio: „Dabar jūs esat mano rankos“.

Meilė krikščioniškoje santuokoje nėra paprasta: ji pakylėta į aukštybes ją lydinčios Dievo meilės.

Šiame vaizdo įraše kalbama apie kunigystės ir Šventosios Aukos sąjungą.

Būti naudingam, palikti pėdsakus, tarnauti… Suprantama, kad tiems, kurie priartėja prie Kristaus, kyla troškimas atsiduoti kitiems. Keli jaunuoliai, gaunantys Opus Dei rengiamos veiklos krikščioniškąją ugdymą, pasakoja savo patirtį (05’14’’).