Opus Dei

Išskirtinis mūsų gyvenamųjų laikų iššūkis – vienas iš svarbiausių – skleisti Kristaus naujieną tiems, kurie mano, kad Jo asmenybė yra neaktuali.

„Atsiminkite šią tiesą: mes esam Dievo rankos“. Šie žodžiai, kuriuos ispaniškai ant Nukryžiuotojo be rankų fotografijos užrašė mons. Chavjeras Ečevarija, sustiprina kitus, kažin kieno užrašytus ant to kryžiaus skersinio: „Dabar jūs esat mano rankos“.

Būti naudingam, palikti pėdsakus, tarnauti… Suprantama, kad tiems, kurie priartėja prie Kristaus, kyla troškimas atsiduoti kitiems. Keli jaunuoliai, gaunantys Opus Dei rengiamos veiklos krikščioniškąją ugdymą, pasakoja savo patirtį (05’14’’).

Šiame straipsnyje apžvelgsime šv. Chosemarijos mokymuose minimą Evangelijos ištrauką apie Jėzų, einantį vandeniu. Įsijausdami į šią sceną taip, tarsi patys joje dalyvautume, suprasime, kad šalia Jo nugalimi visi sunkumai, abejonės ir baimės.

Nuolankumas – išskirtinė savybė, vienas kertinių tikrojo krikščioniško gyvenimo akmenų, nes jis yra dosnumo buveinė.

Šv. Josemaríos straipsnis, išspausdintas 1969 m. lapkričio 2 d. ABC laikraštyje (Madride). Jame Opus Dei įkūrėjas kalba apie meilę laisvei, vieną iš krikščionybės lobių.

Šiame vaizdo įraše kalbama apie kunigystės ir Šventosios Aukos sąjungą.

Celina, 23 metų kinietė, studijuoja Austrijoje. Nori tapti pianiste. Po asmeninės tragedijos išgyvenimo, ji atrado naujus draugus, ir kelią pas Dievą, studentų rezidencijoje, Vienoje.

Dabar 92 metų amžiaus, Francisco Corazon prisimena, kaip jis susitiko Opus Dei ir pasakoja asmeninės apaštalinės iniciatyvos pradžia, kuri nuo tada tapo tarptautiniu kaimo mokyklų tinklu fermų darbuotojams.

Wangari yra susituokusi ir gyvena su dviem vaikais lušnynų rajone, kuris vadinasi Mathare, Ngong mieste. Kai Wangari motina apako, jų tėvas juos apleido ir jos motina turėjo išlaikyti vaikus viena...