Opus Dei

Kartais vaikai kelia susirūpinimą. Šv. Chosemarija dviem nutikimais iš savo šeimos aiškina, kad kartais užtenka vaikus suprasti ir jais pasitikėti (02‘38‘‘).

Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventės metu šv. Chosemarijos paklausė, kaip galima labiau mylėti Viešpatį. Kunigas paprastai papasakojo, kaip bendraudavo su Dievu (3’52’’).

Rėmėjai yra žmonės, įvairiai padedantys Opus Dei: malda, finansiškai, darbu, skirdami laiko... Šv. Chosemarija juos ragino drąsinti ir kitus žmones, kad prisidėtų prie apaštalavimo iniciatyvų (1’23’’).

Kad mylėtum žmogų, reikia gražiai su juo bendrauti, kalbėtis, kartu juoktis ir kentėti, kai nieko kito nebelieka. Taip reikia elgtis ir su Jėzumi Kristumi, kuriam šv. Chosemarija sakydavo: „Tikiu Tavimi, viliuosi, myliu Tave, trokštu būti Tavo draugu...“ (02‘01‘‘).

Šv. Chosemarija sakydavo, kad „Dangaus laimė yra tiems, kurie moka būti laimingi žemėje“. Bet kas yra ta laimė? Koks bus Dangus? „Dangus yra... meilė“, - atsako šventasis šiame vaizdo įraše (0‘50‘‘).

Patys kasdieniškiausi gyvenimo dalykai tinka maldai. Pavyzdžiui, suskilęs sriubos dubuo. Šv. Chosemarija sakydavo, kad jis kaip tas dubuo: suskilęs nuo nuodėmių, bet pataisytas išpažinties dėka. Jis ir toliau tarnauja ir maitina kitus (01‘58‘‘).

Kas slaugo ligonį, žino, kad šis darbas nėra lengvas. Šv. Chosemarija kviečia atrasti progų aukotis, būti kantriam ir skleisti meilę. (00’59’’).

Mumyse slypi Šventoji Dvasia. Ji mus lydi kasdieniame gyvenime ir mus keičia, daro geresnius. Taip aiškina šv. Chosemarija. (01’32’’).

Melstis yra ne kas kita, kaip kalbėtis su Dievu, lygiai kaip šnekučiuojamės su draugu ar broliu. Ir Viešpats šio pokalbio visada laukia. (01’46’’)

1972 m. šv. Chosemarija susitiko su mokyklos mokytojais. „Kokia turi būti ryškiausia krikščionio mokytojo dorybė?“ – paklausė jo. (00’52’’).