„Pasitikėkite šventuoju Rafaeliu“
Juokiesi, kad sakau, jog turi „pašaukimą santuokai"? Iš tiesų turi būtent pašaukimą. Atsiduok šv. Rapolo globai, kad kaip Tobiją nuvestų tave skaistų iki kelio pabaigos. (Kelias, 27)
„Kai Jis su mumis, mums nėra ko bijoti“
Viešpaties kvietimas – pašaukimas – visada skamba taip: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.“ Taip, pašaukimas reikalauja atsižadėjimo, aukos. Tačiau kokia smagi pasirodo esanti auka – gaudium cum pace, džiaugsmas ir ramybė, – jei atsižadėjimas būna visiškas! (Vaga, 8)
„Mylintis Dievą atiduoda visą save“
Laikas – mūsų lobis, pinigai amžinybei pirkti. (Vaga, 882)
„Mes negalime prarasti nė valandėlės“
Pasiguodei mintimi, kad gyvenimas – tai eikvojimasis, degimas Dievo tarnystėje. Taip, visiškai eikvojantis Jam, ateis mirties išlaisvinimas, atnešiantis mums Gyvenimą. (Vaga, 883)
„Viską atiduok į Dievo rankas“
Viešpats tau yra davęs ne tik savo gausių ir veiksmingų malonių, bet galvą, rankas, proto galias, idant tavo talentai duotų vaisių. Dievas nori nuolat daryti stebuklus – prikelti mirusius, grąžinti klausą kurtiems, regėjimą akliems, gebėjimą vaikščioti luošiems... – per tavo pašventintą profesinę veiklą, paverstą Dievui malonia ir sieloms naudinga deginamąja auka. (Kalvė, 984)
„Viešpats perėjo mūsų kelią“
Atsidavimas – pirmas žingsnis pasiaukojimo, džiaugsmo, meilės, vienybės su Dievu kelyje. Taip visas gyvenimas ir prisipildo palaimintos beprotystės, suvedančios mus su laime ten, kur žmogiška logika mato tik neigimą, kančią, skausmą. (Vaga, 2)
„Nenusimink pamatęs savo trūkumus… ir dar tokius didelius!“
Nebijok, nenusimink pamatęs savo trūkumus... ir dar tokius didelius! – Kovok, kad juos išrautum. Ir kol kovoji, būk tikras, jog yra gerai suvokti visas šias silpnybes, nes antraip būtum išpuikėlis, o puikybė atskiria nuo Dievo. (Kalvė, 181)
„Viešpatie, tikrai noriu būti šventas“
Tegul nebūna tavo gyvenimas bevaisis. Būk naudingas. Nusikratyk snaudulio. Spinduliuok savo tikėjimo ir meilės šviesa. Savo apaštališku gyvenimu nuvalyk lipnius ir purvinus pėdsakus, kuriuos paliko netyri neapykantos sėjėjai. Ir visus žemės kelius uždek Kristaus ugnimi, kurią nešioji savo širdyje. (Kelias, 1)
„Nėra nereikšmingų pareigų“
Dievo tarnystėje nėra nereikšmingų pareigų: visos yra labai svarbios. – Pareigų reikšmingumas priklauso nuo jas vykdančio asmens dvasinės brandos. (Kalvė, 618)
„Būkite vienas kitam Kristus“
Tau daug pastangų prireikė, kad galėtum nusikratyti ir pamiršti savo rūpestėlius, savo asmeninius lūkesčius – varganus ir negausius, bet įsišaknijusius. Užtat šiandien tu tikras, kad tavo broliai – tavo lūkestis bei tavo rūpestis ir tik jie, nes išmokai artime atrasti Jėzų Kristų. (Vaga, 765)