Prisiminkite, kad, tariant Konsekracijos žodžius, Kristus šventojoje Ostijoje išties pasiliks su savo Kūnu ir Krauju, su savo Siela ir dieviškumu. Garbinkite Jį su pagarba bei atsidavimu. Jo akivaizdoje atnaujinkite savo nuoširdžios meilės auką. Drąsiai sakykite Jam, kad Jį mylite. Dėkokite Jam už šį kasdienį ir švelnų gailestingumo įrodymą. Puoselėkite troškimą su pasitikėjimu priimti Komuniją. Manęs nesiliauja gluminti šis Meilės slėpinys: pats Viešpats ieško mano vargšės širdies, kad ši Jam būtų sostas ir net, jei pats atsiskirčiau nuo Jo, Jis vis vien manęs neapleis.

Pasisėmę paguodos iš tikrojo Kristaus buvimo, pasimaitinę Jo Kūnu, būsime ištikimi šiame žemiškajame gyvenime, o vėliau ir danguje šalia Jėzaus bei Jo Motinos švęsime pergalę. „Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?! <…> Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.“ (Kristus eina pro šalį, 161)