„Vienos širdies ir vienos sielos“

Kaip Dievo vaikas ir su Jo malone turi būti tvirtas troškimais ir darbais vyras ar moteris. – Mes ne šiltnamio augalai. Gyvename pasaulio sūkuryje ir turime būti pasirengę visiems vėjams, karščiui ir šalčiui, lietui ir ciklonams... bet ištikimi Dievui ir Jo Bažnyčiai. (Kalvė, 792)

Kasdienis Bažnyčios darbas – lyg audimas didelio kilimo, kurį aukojame Viešpačiui, nes mes, visi pakrikštytieji, esame Bažnyčia.

– Jeigu ištikimai ir atsidavę kiekvienas atliksime savo darbą, šis didelis kilimas bus gražus ir be trūkumų. Bet jeigu vienas paleis siūlą čia, kitas – ten, trečias – dar kitur, tada vietoj gražaus kilimo turėsime išpešiotą skudurą. (Kalvė, 640)

Prašyk Dievo, kad šventojoje Bažnyčioje, mūsų Motinoje, visų širdys taptų viena širdimi, kaip buvo pirmųjų krikščionių bendruomenėje, kad iki amžių pabaigos tikrai išsipildytų Šventojo Rašto žodžiai: multitudinis autem credentium erat cor unum et anima una – visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos.

– Sakau tau labai rimtai: tegul dėl tavo kaltės nebus sutrikdyta ši šventa vienybė. Apmąstyk tai per savo maldą! (Kalvė, 632)

Melskis, atsiteisk ir aukok savo darbus šiam tikslui: ut sint unum! – kad visi krikščionys turėtume tą pačią valią, tą pačią širdį, tą pačią dvasią: kad omnes cum Petrum ad Iesum per Mariam! – visi, glaudžiai susivieniję su Popiežiumi, per Mariją eitume pas Jėzų. (Kalvė, 647)

Gauti žinutes el. paštu

email