Dabar, mano mažasis drauge, jau pats žinai, ką daryti. Džiugiai palydėk Juozapą ir Šventąją Mariją... ir išgirsi apie Dovydo namų tradicijas.

Išgirsi apie Elzbietą ir Zachariją, būsi sugraudintas Juozapo skaisčios meilės, ir tavo širdis smarkiau suplazdės kaskart, kai išgirsi minint Kūdikį, kuris gims Betliejuje.

Skubame kalnų link, į Judo giminės miestą (Lk 1, 39).

Atvykstame. Tai namai, kur gims Jonas Krikštytojas. Dėkinga Elzbieta sušunka savo Išganytojo Motinai: Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties Motina aplanko mane? (Lk 1, 42–43)

Negimęs Krikštytojas šokteli įsčiose... (Lk 1, 41). Marijos nuolankumas išsilieja Jos Magnificat… Ir tu, ir aš, kurie esame – buvome – išpuikę, pasižadame būti nuolankūs. (Šventasis Rožinis, Antroji džiaugsmingoji paslaptis)