„Rūpestis apaštalauti“

Jeigu nerodai – savo malda, savo auka, savo veikla – nuolatinio rūpesčio apaštalauti, tai aiškus ženklas, kad nesi visai laimingas ir kad tau reikia didinti savo ištikimybę. – Tas, kuris kupinas laimės, gėrio, stengiasi perduoti juos kitiems. (Kalvė, 914)

Kai tikrai paminsi savąjį „aš“ ir gyvensi kitiems, tada būsi tinkamas įrankis Dievo rankose.

Jis pašaukė – tebešaukia – sau mokinius ir liepia jiems: ut eatis! – eikite ir ieškokite visų žmonių. (Kalvė, 915)

In modico fidelis! – ištikimas mažuose dalykuose... – Tavo darbas, mano sūnau, – ne tik gelbėti sielas, bet ir jas pašventinti, diena iš dienos, kiekvienai akimirkai – net iš pažiūros paprastai – suteikiant amžinybės virpesį. (Kalvė, 917)

Lygiai kaip didžiuliai dešimčių fabrikų įrengimai sustoja, lieka bejėgiai nutrūkus elektros srovei, taip ir apaštalavimas nustoja buvęs vaisingas be maldos ir apsimarinimo, kurie virpina Švenčiausiąją Kristaus Širdį. (Kalvė, 919)
Gauti žinutes el. paštu

email