Nutolęs fiziškai ir vis dėlto labai arti visų: labai arti visų!.. – kartojai laimingas.

Buvai patenkintas dėl tos meilės bendrystės, kurią, kaip tau sakiau, turi be atvangos puoselėti. (Kalvė, 956)

Klausi manęs, ką galėtum padaryti dėl vieno savo draugo, kad šis nesijaustų vienas. – Pasakysiu tau, ką ir visada, nes savo žinioje turime nuostabų ginklą, kuris viską išsprendžia: maldą. Pirmiausia – melstis. O paskui daryti dėl draugo tai, ką norėtum, kad panašiomis aplinkybėmis žmonės darytų dėl tavęs.

Nežemindamas padėk taip, kad jam taptų lengva tai, kas dabar atrodo sunku. (Kalvė, 957)

Visada statyk save į artimo situaciją: tada žvelgsi į problemas ar klausimus ramiai, nesierzinsi, suprasi, atleisi, deramai pataisysi, kada reikia ir kaip reikia, ir pripildysi pasaulį broliškos meilės. (Kalvė, 958)