Jei gyvenimo tikslas nebūtų garbinti Dievą, gyvenimas būtų niekingas, negana to, – nepakeliamas. (Kelias, 783)

Palaiminta į šulinio ratą įkinkyto asilo ištvermė! – Visuomet lygiu žingsniu. Visuomet tuo pačiu ratu. Diena dienon, vis tas pat.

Be šito nesunoktų vaisiai, nevešėtų daržai, nekvepėtų sodai.

Pritaikyk šią mintį savo vidiniam gyvenimui. (Kelias, 998)

Kokia ištvermės paslaptis? Meilė. – Pamilk Jį ir Jo nepaliksi. (Kelias, 999)

Atsidavimas – pirmas žingsnis pasiaukojimo, džiaugsmo, meilės, vienybės su Dievu kelyje. Taip visas gyvenimas ir prisipildo palaimintos beprotystės, suvedančios mus su laime ten, kur žmogiškoji logika mato tik neigimą, kančią, skausmą. (Vaga, 2)

Klausi, kuo remiasi mūsų ištikimybė?

– Bendrais bruožais tau atsakiau, jog ji pagrįsta Dievo meile, kuri padeda nugalėti visas kliūtis: egoizmą, puikybę, nuovargį, nekantrumą...

– Mylintis žmogus peržengia save, suprasdamas, kad net mylėdamas visa siela, vis tiek nemoka mylėti pakankamai. (Kalvė, 532)