Atrodo, tarytum jie veltui gaišta laiką. Pagaliau pavyksta. Dabar kitas laiptelis. Rankomis bei kojomis ir remdamiesi visu kūnu, pasiekia naują triumfą – dar vienas laiptelis. Ir vėl pradeda iš naujo. Kiek pastangų! Jau nedaug liko... Bet tada klaidingas žingsnis... ir še tau!... krenta žemyn. Apsikūlęs, apsipylęs ašaromis, vargšas vaikas pradeda, iš naujo pradeda lipti aukštyn.
Taip ir mes, Jėzau, kai esame vieni. Paimk mus ant savo mielų rankų, kaip didelis ir geras paprasto vaiko Draugas; nepalik mūsų tol, kol būsime viršuje; o tada – o, tada! – mokėsime atsiliepti į tavo Gailestingąją Meilę, su vaikiška drąsa, sakydami Tau, mielasis Viešpatie, kad, be Marijos ir Juozapo, nebuvo ir nebus mirtingojo – nors buvo daug pakvaišusių, – kuris Tave mylėtų taip, kaip Tave myliu aš. (Kalvė, 346)
Pratęsiu savo maldą balsu, o kiekvienas iš mūsų savo širdyje teprisipažįsta Viešpačiui: „Viešpatie, koks bevertis esu, koks bailys aš buvau daugybę kartų! Kiek klaidų dariau dar kartą ir dar kartą“. Galime žengti dar toliau sakydami: „Kaip gerai, Viešpatie, kad savo ranka Tu sulaikei mane, nes galėjau pridaryti baisiausių dalykų. Neapleisk manęs, nepalik manęs, elkis su manimi kaip su mažu vaiku. Noriu būti stiprus, drąsus ir doras. Tačiau Tu turi man padėti. Aš esu trapi būtybė. Paimk mane už rankos, Viešpatie, ir tegul Tavo Motina būna šalia, saugodama mane.“ Taigi, possumus! Galime, sugebėsime sekti Tavo pavyzdžiu.
Nėra per daug įžūlu sakyti possumus! Jėzus Kristus moko šio dieviško kelio ir nori, kad juo žengtume, nes Jis jį sužmogino ir padarė jį pasiekiamą mums, silpniems žmonėms. Štai kodėl Jis ir pats taip nusižemino. „Štai priežastis, dėl kurios Jis nusilenkė prisiimdamas vergo pavidalą; Jis, Viešpats, kaip Dievas lygus savo Tėvui, nusilenkė ne didybe ir galia, bet gerumu ir gailestingumu.“
Dievo gerumas nori palengvinti mums šį kelią. Neatmeskime Jėzaus kvietimo, nesakykime jam „ne“, nelikime kurti. Nėra jokio pasiteisinimo, negalime toliau manyti nesugebą. Jis mums tai parodė savo pavyzdžiu. „Todėl, mano broliai, aš prašau visa širdimi, nepalikite šio brangaus pavyzdžio nepastebėto, bet sekite Juo ir atnaujinkite sielos dvasią.“ (Kristus eina pro šalį, 15)