„Mūsų polinkis į savanaudiškumą nemiršta“

Nustok visur kaišioti savąjį „aš“ – mano sveikata, mano vardas, mano karjera, mano užsiėmimai, kiekvienas mano žengiamas žingsnis... Kaip tai apgailėtina! Atrodo, tu pamiršai, jog „tu“ nieko neturi, viskas yra Jo. – Kai dienos bėgyje jautiesi – galbūt be priežasties – pažemintas; kai manai, jog tavo nuomonė turėtų imti viršų; kai suvoki, jog kas akimirką kunkuliuoja tavo „aš“ (mano reikalai, mano reikalai)... įtikink save, kad žudai laiką ir kad reikia, jog kažkas nužudytų tavo egoizmą. (Kalvė, 1050)

Turime leisti Viešpačiui dalyvauti mūsų gyvenime, turime priimti Jį asmeniškai, pašalinti Jam iš kelio visas kliūtis ir trukdžius. Mes, žmonės, esame linkę gintis, prisirišti prie savanaudiškumo. Norime visą laiką karaliauti, net ir savo menkumo karalystėje. Štai kodėl turime kreiptis į Jėzų, kad Jis suteiktų mums tikrą laisvę, kad sugebėtume tarnauti Dievui ir visiems žmonėms. 

Būkime iš anksto perspėti, nes nuolatinis mūsų polinkis į savanaudiškumą nemiršta. Šis gundymas gali vykti daugeliu būdų. Dievas nori, kad parodytume savo tikėjimą paklusdami, nes Jis neapreiškia savo valios būgnais ir trimitais. Kartais Jis pasiūlo ką nors tyliai šnabždėdamas mūsų sąmonės gilumoje, o mes visąlaik turime rūpestingai klausytis, kad atpažintume Jo balsą ir būtume Jam ištikimi. (Kristus eina pro šalį, 17)

Gauti žinutes el. paštu

email