Kristus gyvas savo Bažnyčioje. „Bet sakau jums gryną tiesą: jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas. O nukeliavęs aš Jį jums atsiųsiu.“ Toks buvo Dievo planas: Jėzus, mirdamas ant kryžiaus, suteikė mums Tiesos ir Gyvenimo Dvasią. Kristus lieka savo Bažnyčioje, jos sakramentuose, liturgijoje, mokyme ir visoje jos veikloje.

Ypatingu būdu Kristus tebėra su mumis per kasdienį šventosios Eucharistijos šventimą. Štai kodėl Mišios yra krikščioniško gyvenimo centras ir pagrindas. Kiekvienose Mišiose Kristus dalyvauja visapusiškai: ir kaip Galva, ir kaip Kūnas. Per Ipsum et cum Ipso et in Ipso. Nes Kristus yra Kelias, Jis yra Tarpininkas. Nes Jame randame viską, o be Jo mūsų gyvenimas yra tuščias. Jėzuje Kristuje ir Jo mokomi drįstame tarti „Tėve mūsų“ – audemus dicere – Pater noster. Drįstame Dangaus ir žemės Viešpatį vadinti savo Tėvu.

Gyvojo Kristaus buvimas šventojoje Ostijoje yra Jo buvimo pasaulyje garantija, šaltinis ir kulminacija. (Kristus eina pro šalį, 102)