Aš esu neigimas. Tu turi visus tobulumus: galią, stiprybę, meilę, šlovę, išmintį, valdžią, orumą... Jei aš vienysiuosi su Tavimi, kaip sūnus, kai yra paimamas ant stiprių tėvo rankų ar į nuostabią motinos sterblę, jausiu Tavo dieviškumo šilumą, jausiu Tavo išminties šviesas, jausiu savo kraujyje tekančią Tavo stiprybę. (Kalvė, 342)

Primenu jums, kad jei esate nuoširdūs, jei rodotės, kokie esate, jei save sudievinate iš nuolankumo, o ne iš puikybės, jūs ir aš visur būsime tvirti: visada galėsime džiaugtis pergalėmis, būsime nugalėtojai. Šios Dievo meilės pergalės teiks mums ramybės, džiaugsmo sielai, supratingumo.

Nuolankumas mums padės sėkmingai atlikti didelius žygdarbius, bet su sąlyga, kad visada pripažinsime esą maži ir kasdien vis labiau suvoksime savo varganą menkumą. Pripažink nedvejodamas, jog esi tarnas, įpareigotas padaryti daug patarnavimų. Nesididžiuok, jog esi vadinamas Dievo vaiku, – priimkime šią malonę, bet nepamirškime savo prigimties, – nesigirk, jog gerai padarei darbą, nes padarei tai, ką privalėjai padaryti. Saulė dirba savo darbą, mėnulis paklūsta; angelai atlieka savo užduotį. Viešpaties pagonims išrinktas įrankis sako: aš nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią (1 Kor 15,9)... Mes taip pat netrokštame, kad būtume nepelnytai giriami už tokius menkus mūsų nuopelnus.

(Dievo bičiuliai, 104–106)