Stenkis dėkoti Jėzui Eucharistijoje giedodamas giesmes Dievo Motinai, skaisčiajai Mergelei, nesuteptajai, davusiai pasauliui Viešpatį.
Ir su vaiko drąsa sakyk Jėzui: mano gražioji Meile, tebūnie palaiminta Motina, kuri Tave pagimdė!
Būk tikras, taip Jį pamaloninsi, ir Jis į tavo sielą įlies dar daugiau meilės. (Kalvė, 70)
Ieškok Dievo savo švarios, tyros širdies gilumoje, savo sielos gelmėse būdamas ištikimas Jam. Ir niekada neprarask šio artumo.
O jei kartais nežinai, kaip su Juo šnekėtis nei ką Jam sakyti, arba nedrįsti ieškoti Jėzaus savo viduje, kreipkis į Mariją, tota pulchra – tyriausią, nuostabiausią, – kad Ją patikintum: Dievo Motina, mūsų Motina, Viešpats panoro, jog būtent Tu rūpintumeisi Dievu, globotum Jį. Pamokyk mane – išmokyk mus visus – bendrauti su savo Sūnumi! (Kalvė, 84)