– Teologai logiškai pagrindžia šią malonių gausybę, kodėl Ji negalėjo būti pavaldi šėtonui: taip derėjo, Dievas taip galėjo padaryti, taigi ir padarė. Tai didis įrodymas. Aiškiausias įrodymas, kad Dievas nuo pat pirmos akimirkos apsupo savo Motiną visomis privilegijomis. Tokia Ji ir yra: graži ir tyra, skaisti siela ir kūnu! (Kalvė, 482)

Tu esi visa graži, ir dėmės nėra tavyje. Tu esi aptvertas sodas, mano sese, mano Sužadėtine, aptvertas sodas, užantspauduotas šaltinis. Veni: coronaberis. – Ateik, būsi apvainikuota (Giesmių giesmė 4, 7; 12 ir 8).

Jei tu ir aš būtume galėję, taip pat būtume Ją padarę visos kūrinijos Karaliene ir Valdove. Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas (Apr 12, 1). Marija, Mergelė be dėmės, atsiteisė už Ievos nuopuolį: sutrynė pragaro slibino galvą savo nekalta pėda. Ji, Dievo Dukra, Dievo Motina, Dievo Sužadėtinė.

Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia Ją vainikuoja Visatos Karaliene.

Ir angelai Ją garbina kaip savo valdovę... ir patriarchai, ir pranašai, ir apaštalai... ir kankiniai, ir išpažinėjai, ir mergelės, ir visi šventieji… ir visi nusidėjėliai, ir tu, ir aš. (Šventasis Rožinis, 5-tasis šlovingasis slepinys)