Assumpta est Maria in coelum: gaudent angeli! – Dievas paėmė Mariją su kūnu ir siela į dangų, ir angelai džiaugiasi!
Taip gieda Bažnyčia. Ir mes su tuo džiūgavimo šauksmu pradedame šios Šventojo Rožinio paslapties apmąstymą.
Dievo Motina užmigo. Aplink Jos lovą dvylika apaštalų: vietoj Judo – Motiejus.
Ir mes visų branginama malone – taip pat esame prie Jos lovos.
Bet Jėzus nori turėti savo Motiną danguje su siela ir kūnu. Ir dangus suspindi visa savo grožybe svetingai pasitikdamas Dievo Motiną. Tu ir aš – mes juk esame tik vaikai – paimame puikaus mėlyno Švenčiausiosios Mergelės apsiausto kraštelį ir taip galime stebėti šį nuostabų vaizdą.
Švenčiausioji Trejybė priima ir apdovanoja visa garbe Dievo Dukrą, Motiną ir Sužadėtinę… Ir tokia nepaprasta Marijos didybė, kad net angelai klausia: „Kas gi Jinai?“ (Šventasis Rožinis, Ketvirtoji šlovingoji paslaptis)