Aš visada to mokiau, remdamasis Šventraščiu. Pasaulis nėra blogas, nes jį sukūrė Dievo rankos. Pasaulis – Dievo kūrinys, nes Jahvė jį stebėjo ir matė, kad tai gera. Tai mes, žmonės, jį bjauriname bei bloginame savo nuodėmėmis ir neištikimybe. Mano vaikai, jūs esate šio pasaulio vyrai ir moterys: būkite tikri, kad noras bet kokiu būdu pabėgti nuo sąžiningų kasdienos užsiėmimų prieštarautų Dievo valia.

Priešingai, jūs – naujoje šviesoje – privalote dabar suvokti, kad Dievas jus šaukia Jam tarnauti atliekant civilinius, materialius, pasaulietinius žmogiškojo gyvenimo uždavinius. Kiekvieną dieną Dievas mūsų laukia laboratorijoje, operacinėje, kareivinėse, universiteto katedrose, gamykloje, dirbtuvėje, laukuose, prie šeimos židinio ir gausybėje kitų darbo sričių. Kažkas švento, dieviško slypi paprastose situacijose, o jūs kiekvienas privalote tai atskleisti. (…)

Mano vaikai, kito kelio nėra: arba mes sugebame surasti Viešpatį savo kasdienybėje, arba Jo niekada nesurasime.Todėl aš jums ir sakau, kad dabar, mūsų dienomis, materijai ir net patiems paprasčiausiems žmogiškojo gyvenimo aspektams reikia sugrąžinti jų kilnią pirmykštę prasmę, kad jie imtų tarnauti Dievo Karalystei. Reikia juos sudvasinti, kad jie taptų nuolatiniais būdais bei progomis susitikti su Jėzumi Kristumi. (Pokalbiai, 114)