Opus Dei

„Mano draugas netiki kunigais“, – kažkas pasakė šv. Chosemarijai. „Aš irgi netikiu! – atsakė jis. –Aš tikiu mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dėka!“ (01’15’’).

Be meilės nebūtų verta gyventi. Todėl šv. Chosemarija patarė: „Beprotiškai pamilkite“, tiek dangiška, tiek žemiška meile“ (0’58’’).

Kristus mus ragino padėti kitiems taip, kad apie tai žinotų tik Dievas. Šią žinią šioje vaizdajuostėje atkartoja šv. Chosemarija (0’37”).

Moteris klausia šv. Chosemarijos, kaip padėti vaikams, kai jie suranda savo gyvenimo pašaukimą. Štai kaip atsako šventasis (01’22’’).

Ligonio slaugymas šeimoje reikalauja meilės ir antgamtiškos regos. Tai yra galimybė priartėti prie Dievo. Šv. Chosemarija davė keletą patarimų ir žavėjosi motina, turinčią protiškai atsilikusį sūnų (02’22’’).

Kaip aiškina šv. Chosemarija , Dievas yra Tėvas, kuris mus lydi geromis ir ne tokiomis geromis akimirkomis, kai juokiamės ir kai verkiam (00’39’’).

„Kai jūs išvyksit, – kartą paklausė šv. Chosemarijos, – ką norite mums palikti širdyse?“ Šventasis netruko atsakyti: „Kad būtumėt visų žmonių broliai: taikos ir džiaugsmo sėjėjai“ (01‘10‘‘).

Kartais vaikai kelia susirūpinimą. Šv. Chosemarija dviem nutikimais iš savo šeimos aiškina, kad kartais užtenka vaikus suprasti ir jais pasitikėti (02‘38‘‘).

Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventės metu šv. Chosemarijos paklausė, kaip galima labiau mylėti Viešpatį. Kunigas paprastai papasakojo, kaip bendraudavo su Dievu (3’52’’).

„Laiminu santuoką abiem savo kunigiškomis rankomis“, – sakydavo šv. Chosemarija. Sutuoktiniams patardavo retai bartis ir visada baigti atleidimu ir apsikabinimu (02‘32‘‘).