Opus Dei

Sevilijoje, Ispanijoje, šv. Chosemarija kalbėjosi su fermos darbuotoju. „Darbas mus paverčia broliais“, – sakė jam šventasis. Ūkininko kultūra, neišmokta iš knygų, jį priartino prie Dievo (1’45’’).

Kai turime daug darbų, nesunkiai pamirštame meiliu žodžiu pasveikinti mūsų Viešpatį ir mūsų Motiną. Šv. Chosemarija siūlė naudotis „žadintuvais“, mažais daiktais ar paveikslėliais, kurie mums primintų, kad Dievas yra šalia (01’38’’).

Šv. Chosemarija ragina dirbti su džiaugsmu ir entuziazmu, kad uždirbtume ir išlaikytume šeimą. Bet svarbiausia todėl, kad nudžiugintume Dievą. Toks yra Opus Dei (01’34’’).

„Mano draugas netiki kunigais“, – kažkas pasakė šv. Chosemarijai. „Aš irgi netikiu! – atsakė jis. –Aš tikiu mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dėka!“ (01’15’’).

Be meilės nebūtų verta gyventi. Todėl šv. Chosemarija patarė: „Beprotiškai pamilkite“, tiek dangiška, tiek žemiška meile“ (0’58’’).

Kristus mus ragino padėti kitiems taip, kad apie tai žinotų tik Dievas. Šią žinią šioje vaizdajuostėje atkartoja šv. Chosemarija (0’37”).

Moteris klausia šv. Chosemarijos, kaip padėti vaikams, kai jie suranda savo gyvenimo pašaukimą. Štai kaip atsako šventasis (01’22’’).

Ligonio slaugymas šeimoje reikalauja meilės ir antgamtiškos regos. Tai yra galimybė priartėti prie Dievo. Šv. Chosemarija davė keletą patarimų ir žavėjosi motina, turinčią protiškai atsilikusį sūnų (02’22’’).

Kaip aiškina šv. Chosemarija , Dievas yra Tėvas, kuris mus lydi geromis ir ne tokiomis geromis akimirkomis, kai juokiamės ir kai verkiam (00’39’’).

„Kai jūs išvyksit, – kartą paklausė šv. Chosemarijos, – ką norite mums palikti širdyse?“ Šventasis netruko atsakyti: „Kad būtumėt visų žmonių broliai: taikos ir džiaugsmo sėjėjai“ (01‘10‘‘).