Meilė – tai kažkas nepaprasto (X): iki meilės pilnatvės
„Šis kelias gali būti apibendrintas vienu žodžiu ‒ meilė. Jei trokštame mylėti, reikia turėti didelę širdį bei dalintis kitų rūpesčiais. Turime gebėti atleisti ir suprasti; turime aukotis kartu su Jėzumi Kristumi dėl visų sielų“ (šv. Josemaría).
Ugdyti širdį
Vaiko ugdymas yra tėvų teisė ir pareiga, perduodamos iš kartos į kartą. Galima sakyti, kad vaikas, kaip asmenybė, yra svarbiausias tėviškos meilės, besiremiančios Dievu, tikslas. Ugdymas atsiskleidžia kaip tęsinys meilės, kuri davė pradžią vaiko gyvybei ir per kurią tėvai trokšta jam duoti priemones, reikalingas laimei, savo vietos žemėje atradimui, tiek kūnu, tiek dvasia.
Ugdyti gyvenimui
Ugdyti jaunus žmones – tai jaudinantis uždavinys. Tai darbas, siųstas paties Dievo pirmiausia tėvams. Tai švelnus ir sunkus darbas, kantrus ir džiaugsmingas, neapsaugotas nuo abejonių, kurios tiek kartų mus kreipia pas Viešpatį ieškoti šviesos.
Tikėjimo perdavimas (II)
Duoti gerą pavyzdį, leisti laiką kartu, melstis…. Perduoti vaikams tikėjimą yra uždavinys, reikalaujantis pastangų. Tai antroji straipsnio dalis apie tikėjimą ir šeimą.
Meilė – tai kažkas nepaprasto (IX): mes esame apaštalai!
Apaštalavimas krikščionui nėra tik „užduotis“ ar veikla, kuri kasdien užima tam tikras valandas. Tai poreikis, kylantis iš širdies, tapusios „vienu kūnu, viena dvasia“ su Viešpačiu.
Tikėjimo perdavimas (I)
Vaiko charakteris ir asmenybė didžiąja dalimi yra formuojami šeimoje. Tarp artimiausiųjų vaikas taipogi mokosi bendrauti su Dievu. Tikėjimo perdavimas yra ypatingas, vis aktualesnis šeimos uždavinys.
Nuliūdusiųjų Paguoda: Šv. Rapolo meditacija
Ateinančiomis savaitėmis mūsų puslapyje galėsite rasti keletą kunigo vedamų meditacijų, audio formatu. Jų tikslas - padėti sustiprinti maldos gyvenimą.
Ugdyti jausmus
Žmonijos istorija liudija, kad nuo seno kai kuriuos jausmus pripažįstama blogais, ypač tuos, kurie galėtų apriboti laisvę...
Meilė - tai kažkas nepaprasto (VIII): ar teisingai pasirinkau?
Kai širdyje kyla nerimas dėl galimo kelio, natūralu abejoti ir jausti baimę: Dievas mūsų ieško ir mes nepaisant savo trapumo norime gyventi su Juo ir Jam.
Išpažintis: Dievas, kuris pribėga mus pasitikdamas
Šiomis karantino dienomis, daugumai mūsų labai sunku prieiti išpažinties. Tikriausiai dar teks palaukti, kol viskas grįš į savo vėžes. Nepaisant to, Dievas, matydamas mūsų gailestį, tą pačią akimirką pats bėga prie mūsų, laimingas ir patenkintas, kad grįžtame namo.