Opus Dei

Žmonijos istorija liudija, kad nuo seno kai kuriuos jausmus pripažįstama blogais, ypač tuos, kurie galėtų apriboti laisvę...

Kai širdyje kyla nerimas dėl galimo kelio, natūralu abejoti ir jausti baimę: Dievas mūsų ieško ir mes nepaisant savo trapumo norime gyventi su Juo ir Jam.

Šiomis karantino dienomis, daugumai mūsų labai sunku prieiti išpažinties. Tikriausiai dar teks palaukti, kol viskas grįš į savo vėžes. Nepaisant to, Dievas, matydamas mūsų gailestį, tą pačią akimirką pats bėga prie mūsų, laimingas ir patenkintas, kad grįžtame namo.

„Kas yra savęs viešpačiais, turi nuostabias galimybes pasiaukoti tarnauti Dievui ir artimui, ir taip pasiekti didžiausią laimę ir ramybę, įmanomus pasiekti čia, žemėje“. Antras straipsnis apie susivaldymo dorybės ugdymą.

Kalbėtis su vaikais temomis, kuriomis jie domisi, duoti gerą pavyzdį ir nebijoti daryti jų gyvenimui teigiamą įtaką - tai kai kurie ugdymo iššūkiai.

Net kai negalime dalyvauti šv. Mišiose, galime priimti dvasinę komuniją. Tai prisiminėme 2020 m., kai visame pasaulyje paskelbus karantiną, kai kur nustota viešai švęsti Eucharistiją. Bet kas gi toji dvasinė komunija?

Celibato besilaikančios širdies paslaptis: palikti šio pasaulio meilę, kad visą pasaulį pripildytų Dievo Meilės šviesa.

Pašaukimas į Opus Dei yra kvietimas asmeniškai interpretuoti muzikinį kūrinį, groti dievišką muziką, kuri turi tiek skirtingų interpretacijų, kiek yra asmenų.

Pasakojimų apie pašaukimą yra tiek, kiek yra vyrų ir moterų. Šiame straipsnyje kalbama apie tam tikrus ženklus, kurie kiekvienam gali padėti atpažinti asmeninį pašaukimą iš Dievo.

Tėvų misija nesibaigia vien tik priimant Dievo suteiktą dovaną – vaikus. Tėvų pašaukimas tęsiasi visą gyvenimą, o jo tikslas – rojus.