Opus Dei

Šventinės dienos – tai proga pailsėti. Vis dėlto, krikščionims tai taip pat reiškia progą leisti laiką su šeima, ugdyti vaikus ir ramiau bendrauti su Dievu.

Žaidimai yra reikalingi tam, kad naudotumės gyvenimu. Jie moko laimėti ir pralaimėti, naudotis vaizduote, būti su kitais… o taip pat bendrauti su Dievu.

Mūsų gyenimas taip pat gali būti gausus Jėzaus gyvenimo užaugintų vaisių: jei liudysime Jį kitiems savo darbais bei leisime Jam mylėti mūsų širdimis.

„Šis kelias gali būti apibendrintas vienu žodžiu ‒ meilė. Jei trokštame mylėti, reikia turėti didelę širdį bei dalintis kitų rūpesčiais. Turime gebėti atleisti ir suprasti; turime aukotis kartu su Jėzumi Kristumi dėl visų sielų“ (šv. Josemaría).

Vaiko ugdymas yra tėvų teisė ir pareiga, perduodamos iš kartos į kartą. Galima sakyti, kad vaikas, kaip asmenybė, yra svarbiausias tėviškos meilės, besiremiančios Dievu, tikslas. Ugdymas atsiskleidžia kaip tęsinys meilės, kuri davė pradžią vaiko gyvybei ir per kurią tėvai trokšta jam duoti priemones, reikalingas laimei, savo vietos žemėje atradimui, tiek kūnu, tiek dvasia.

Ugdyti jaunus žmones – tai jaudinantis uždavinys. Tai darbas, siųstas paties Dievo pirmiausia tėvams. Tai švelnus ir sunkus darbas, kantrus ir džiaugsmingas, neapsaugotas nuo abejonių, kurios tiek kartų mus kreipia pas Viešpatį ieškoti šviesos.

Duoti gerą pavyzdį, leisti laiką kartu, melstis…. Perduoti vaikams tikėjimą yra uždavinys, reikalaujantis pastangų. Tai antroji straipsnio dalis apie tikėjimą ir šeimą.

Apaštalavimas krikščionui nėra tik „užduotis“ ar veikla, kuri kasdien užima tam tikras valandas. Tai poreikis, kylantis iš širdies, tapusios „vienu kūnu, viena dvasia“ su Viešpačiu.

Vaiko charakteris ir asmenybė didžiąja dalimi yra formuojami šeimoje. Tarp artimiausiųjų vaikas taipogi mokosi bendrauti su Dievu. Tikėjimo perdavimas yra ypatingas, vis aktualesnis šeimos uždavinys.

Ateinančiomis savaitėmis mūsų puslapyje galėsite rasti keletą kunigo vedamų meditacijų, audio formatu. Jų tikslas - padėti sustiprinti maldos gyvenimą.