Opus Dei

Šv. Chosemarija melsdavosi Mergelei Marijai nuo mažens. Sakydavo: „Jėzau, padaryk man vietos! Pažiūrėkime, ar abu tilpsime ant Tavo Motinos rankų“.

Šv. Juozapo gyvenimo šviesoje, mes - paprasti žmonės, galime geriau suprasti savo pašaukimo paslaptį: Dievas, kartu su mumis, nori rašyti gražią meilės istoriją. Taip padarė su Juozapu - kodėl ne su mumis?

„Prašykite, ir jums bus duota (...) Kiekvienas, kas prašo, gauna“ (Lk 5, 9-10). Tai tvirti žodžiai, kupini didžio ir reikalaujančio pažado, tačiau galėtume klausti: ar turime juos priimti rimtai?

Šv. Chosemarija „atranda“ Šventąją Dvasią, dėka paprasto patarimo, kuris gali apšviesti ir mūsų dvasinį gyvenimą.

Koks yra mano džiaugsmo šaltinis? Ar pasaulis gali man duoti tikrą džiaugsmą? Kodėl kartais jaučiu nepasitenkinimą ir mano širdis nerami? Bažnyčia mus kviečia šiomis dienomis kreipti žvilgsnį į Velykų žinią, kurioje galime atrasti atsakymus į šiuos klausimus.

Pasislėpti Kristaus žaizdose: leistis būti paliečiamam Dievo Meilės, ir prisiliesti prie Dievo kenčiančiuose. Kontempliavimo ir atjautos kelias.

Filmuose, romanuose, serialuose girdime frazę: „Visada tave mylėsiu“. Tai didelis iššūkis. Tačiau dar didesnis iššūkis - mylėti iki galo. Ką tai reiškia? Per paskutinę vakarienę, kurią šiandien - Didįjį ketvirtadienį - minime, Jėzus parodė mums savo meilę iki galo...

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pasirodė, vėliau ekranizuota, knyga - bestseleris: Love Story („Meilės istorija“). Filmą norėjo pamatyti visi to meto paaugliai. Tačiau yra ir daug didesnės bei gražesnės meilės istorija, apie kurią išgirsi šioje meditacijoje.

Šv. Josemaría visada jautėsi lydimas Jėzaus, savo artimo bičiulio, kuris supranta mūsų rūpesčius ir skausmus, nes Jis taip pat yra žmogus.

Mūsų gyvenime daug kartų klausiame „kodėl?“ Kaip į šį klausimą atsakydavo šv. Juozapas?