1930 m. vasario 14 d. Keliomis dienomis vėliau, vasario 14-ąją, kunigas Chosemarija lankosi senos markizės de Onteiro namuose ir ten aukoja Mišias. Mažoje antrojo aukšto koplytėlėje, už kelių žingsnių nuo La Castellana promenados, tik, kaip visuomet, su didžiausiu maldingumu priėmęs Kristaus Kūną ir Kraują, pajunta, jog Viešpats vėl „įsiterpia“ į jo gyvenimą, kad pasakytų kažką, kas glaudžiai susiję su kryptimi, parodyta jam 1928 metais: kad ir moterys turi išgirsti šį kvietimą į krikščioniškojo gyvenimo pilnatvę pasaulio sūkuryje. Tai buvo visiška priešingybė tam, apie ką jis galvojo ir rašė. Tai tik dar vienas įrodymas, kad šis darbas ne jo, o „Dievo“.
Kartą jis taip kalbėjo savo dukterims iš Opus Dei: „1930 m. vasario 14 d. Viešpats leido suvokti, ką jaučia tėvas, kai šiam to nelaukiant Dievas siunčia dar vieną vaiką. Nuo tada jaučiu pareigą mylėti jus dar labiau. Žvelgiu į jus kaip motina žvelgia į savo mažiausią vaiką.“
Palaimintoji Gvadalupė Ortis de Landasuri ir Karmena Eskriva su pirmosiomis moterimis iš Opus Dei
1943 m. vasario 14 d. dieną kunigas Chosemarija galvoje turi rūpestį – problemą, kurios sprendimą jau kurį laiką tuščiai stengiasi rasti maldoje ir už kurią jis gausiai aukoja atgailą. Nuo pat pradžių jis norėjo užbaigti įgyvendinti Opus Dei vaizdinį įtraukdamas kunigus. Opus Dei yra pabrėžtinai pasaulietinis, tačiau jis nepasieks savo tikslo, jei neturės tų, kas užtikrintų jo narių ugdymą ir jiems suteiktų sakramentus, t. y. keleto kunigų, gyvenančių jo dvasia bei galinčių padėti jo apaštalinei plėtrai. Kaip ir dėl moterų, kas aiškiai buvo nuspręsta 1930 metų vasario 14 dieną, po trylikos metų šviesa pasirodo būtent Mišiose. Sprendimas atsiranda baigiant aukoti 1943 metų vasario 14 dienos Mišias. Jis iškart piešia savo užrašų knygelėje lotynišką kryžių apskritime. Tai bus galutinis Opus Dei antspaudas, kuris simbolizuos kunigų ir pasauliečių vienybę. Kryžius ne virš pasaulio, tarsi vainikuojantis jį, bet pasaulio širdyje, kaip pašventintojas iš vidaus.
Dienoraštis, kuriame šv. Chosemarija nupiešė Dievo Darbo antspaudą – pasaulį apkabinusį Kristaus kryžių, pastatytą pasaulio gelmėse
Po kelerių metų, apie 1950 m., šv. Chosemarija Dievo malonės dėka suprato, kad dieceziniai kunigai taip pat gali būti Šventojo Kryžiaus kunigų draugijos dalis. Šių kunigų vienintelė vyresnybė yra jų diecezinis vyskupas. Opus Dei juos palydi dvasiškai, kad padėtų jiems puoselėti vidinį gyvenimą ištikimybės kupinoje vienybėje ir paklusnume savo vyskupui.
Daugiau: Dievo žingsniu, p. 67–68, 217–220; Tespindi tik Jėzus, p. 58-65, 110-121.