Šeštadienis: Šventosios durys ir vigilija su Šventuoju Tėvu
Šį rytą kai kurios iš mūsų atsikėlė visai anksti – dar mieguistos, bet pilnos entuziazmo, išvykome autobusu į Šv. Petro baziliką, kad pereitume pro Šventąsias duris. Tai buvo ypatinga – tarsi tyliai tartum „taip“ Dievui. Grįžusios pavalgėme pusryčius, susikrovėme daiktus ir iškeliavome į metro. Ten buvo tiek daug žmonių, kad beveik neturėjome kur atsistoti!
Išlipusios paskutinėje stotelėje ėjome apie 5 km iki Tor Vergata, tarsi milžiniško stadiono lauke, kur mūsų laukė vakaro vigilija su popiežiumi. Eiti buvo smagu – dainavome, sveikinom praeivius ir net mašinose sėdinčius žmones. Marija tiek dainavo, kad net užkimusi buvo!
Apsistojome tarp F ir H sektorių, ten, kur matėsi scena per ekraną. Buvo daug grupių iš viso pasaulio – šokom pagal afrikietišką muziką, linksminomės, kalbėjomės. Mūsų sektoriuje sutikome lietuvių iš Šalčininkų – buvo taip gera girdėti lietuvių kalbą! Netoliese pamatėme dar vieną Lietuvos vėliavą – pasirodo, tai lietuviai iš Panevėžio. Jie mums padovanojo lietuviškas apyrankes – tikrai jautėmės kaip viena didelė šeima!
Kol laukėme vigilijos, įvairūs jauni žmonės iš skirtingų šalių dalijosi savo tikėjimo liudijimais. Turėjome progą susipažinti su daugybe bendraamžių iš viso pasaulio – jų linkėjimai ir parašai dabar puošia mūsų jubiliejaus marškinėlius.
Vigilija su popiežiumi
Kai jau sutemo, atvyko popiežius Leonas. Stadionas nušvito, žmonės džiūgavo, o mes vos tramdėm ašaras. Prasidėjo vigilija, kurios metu trys jauni žmonės uždavė popiežiui klausimus, kurie rūpi mums visiems. Kaip tik tai komentavome tarpusavyje!
Pirmoji mergina iš Ispanijos klausė apie draugystę – kaip išlaikyti nuoširdžius santykius pasaulyje, kur taip svarbu socialiniai tinklai ir įvaizdis. Popiežius atsakė labai šiltai – tikra draugystė yra kelias į taiką. Vieną mūsų labai palietė šie Popiežiaus žodžiai. Nors socialiniai tinklai gali padėti, jie dažnai palieka mus vienišus. Vienintelis draugas, kuris niekada mūsų nepalieka, yra Jėzus Kristus.
Antras klausimas buvo apie pasirinkimus. Mergina iš Italijos klausė, kaip nebijoti pasirinkti drąsiai, o ne iš baimės. Popiežius sakė, kad viskas prasideda nuo pasitikėjimo Dievu. Ir priminė, kad rinkdamiesi vieną kelią, turime mokėti atsisakyti kitų, dar kita iš mūsų pasakė, kad šitie žodžiai jai ypatingai įstrigo.
Trečiasis klausimas – vaikino iš JAV – buvo apie bendravimą su Dievu ir kaip įveikti baimę. Popiežius pabrėžė, kad Dievas – mūsų pavyzdys ir kad Jo gerumas visada yra šalia.
Po to visi kartu suklaupėme prieš Švenčiausiąjį Sakramentą. Buvo neapsakomai stipru – tūkstančiai žmonių tyloje, maldoje, kalbasi su Jėzumi. Ašaros riedėjo pačios, nieko daugiau nesinorėjo – tik būti tame tyliame buvime su Juo.
Sekmadienis: Popiežius – visai šalia!
Ryte mus pažadino muzika, sklindanti iš garsiakalbių – nebuvo lengva keltis po tokios nakties, bet širdis džiaugėsi! Ir tada – akimirka, kurios ilgai laukėm: popiežius Leonas pravažiavo visai pro mūsų sektorių! Matėme jį iš labai arti – net kvėpuoti pamiršome!
Visuotinė Bažnyčia – viena šeima
9 val. prasidėjo šv. Mišios. Girdėjome skaitinius ir maldavimus įvairiomis kalbomis – angliškai, itališkai, ispaniškai, portugališkai, korėjietiškai, prancūziškai, lenkiškai, vokiškai. Jautėsi, kad esame viena didelė šeima – Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje.
Popiežius savo homilijoje kalbėjo apie tai, kad turime gyventi pagal Evangeliją – mylėti, priimti kitus, ypač tuos, kurie yra šalia mūsų. Jis sakė, kad mūsų kelionė tik prasideda – kai grįšime namo, turime nešti viltį kitiems. Ir labai gražiai pridūrė, kad šito turime prašyti Marijos – mūsų Motinos.
Dovanoti, ką patys gavome
Po Mišių dar kurį laiką buvome sektoriuje, o paskui pėsčiomis grįžome į metro. Pavargusios, bet laimingos, sugrįžome į savo apgyvendinimo vietą. Vakare už likusius piligrimo paketus parduotuvėje nupirkome maisto vargšams. Norėjosi nors truputį pasidalinti tuo gėriu, kurį pačios gavome.
Rytoj – kelionė namo. O širdyje – tiek daug, kad sunku viską išsakyti žodžiais.