Prieš skrydį – didelis jaudulys!
Susirinkusios Vilniaus oro uoste, sustojome akimirkai – padarėm nuotrauką, kuri primins tą jausmą prieš kelionę. Širdyse – nerimas, bet kartu ir begalinis džiaugsmas: pagaliau Roma! Taip laukiam pamatyti Popiežių iš arti ir sutikti jaunimą iš viso pasaulio!
Pirmasis susitikimas – nepakartojamas!
Vos atvykusios, beveik iškart turėjome galimybę labai arti pamatyti Popiežių Leoną XIV! Kai jis mums pamojavo, visas apėmė toks šiltas jausmas – kažkas tarp džiaugsmo ir švento virpulio. Drauge tyliai meldėmės už jį – už mūsų naująjį Šventąjį Tėvą.
„Aš net nežinau, ką sakyti... viskas atrodo kaip sapnas,“ – sakė viena iš mūsų. O kita pridūrė: „Man atrodo, aš net susigraudinau – tiek emocijų vienoje vietoje!“
Romos gatvės – pilnos istorijos ir šventumo
Trečiadienį skyrėme Romos tyrinėjimui. Kiek visko pamatėm – tiesiog sunku apsakyti! Aplankėme Panteoną, Minervos aikštę, o greta esančioje bažnyčioje sustojome prie altoriaus, po kuriuo palaidota šv. Kotryna Sienietė – viena iš drąsiausių moterų šventųjų. Ten meldėmės, prašydamos tapti tokiomis pat drąsiomis ir šventomis.
Toje pačioje bažnyčioje taip pat ilsisi P. G. Frassati – šis jaunas žmogus jau šį sekmadienį bus paskelbtas šventuoju Popiežiaus Leono XIV! Ir mes būsim ten – dalyvausim kanonizacijoje kartu su visais jaunais piligrimais.
Susitikimai, kurie palieka pėdsaką
Taip pat turėjome labai prasmingą momentą Šv. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje – apsilankėme kriptoje, kur palaidoti Šv. Chosemarija, Palaimintasis vyskupas Alvaras ir Opus Dei steigėjo sesuo Karmena Eskriva. Pasimeldėm prie jų kapų ir trumpam sustojome – tokios akimirkos tikrai giliai paliečia.
Vakarienė kaip iš filmo
Po tiek įspūdžių diena baigėsi tobulai – kartu pavakarieniavome itališkame restorane. Skoniai, juokas, šiltas vakaras – tarsi kokioje itališkoje kino juostoje!
Savanorystė – širdžiai artima patirtis
Ketvirtadienį skyrėm laiką senjorams – šis laikas visoms mums buvo be galo jautrus. Bendravome, dainavome, juokėmės... Tiek paprastumo ir šilumos! Nors mes čia kaip savanorės, bet atrodė, kad būtent mes gauname dovaną.
Po širdį palietusių susitikimų – vėl į miestą
Grįždamos dar stabtelėjome prie Ispanijos aikštės – vieta tikrai įspūdinga. Bet po visko, kas įvyko, labiausiai norėjosi ramybės, todėl tyliai užsukome į Šv. Petro aikštę – pasimelsti ir pabūti tyloje prieš rytojų.
