Montserrat Grases paskelbta Garbingąja Dievo tarnaite

Antradienio popietę popiežius Pranciškus patvirtino dvylika Šventųjų bylų kongregacijos parengtų dekretų. Tarp jų buvo vienas, kuriuo pripažintas Opus Dei tikinčiosios Montserrat Grases (1941-1959 m.) dorybių herojiškumas.

Malda prašant Garbingosios Dievo tarnaitės Montserrat Grases užtarimo.

„Bažnyčia, pripažindama Montserrat Garbingąja Dievo tarnaite, pripažino ją sektinu pavyzdžiu visiems tikintiesiems katalikams, ir ragina kiekvieną prašyti jos užtarimo siekiant Dangaus malonių“. - tvirtina mons. Jose Luis Gutierrez Gomez, Montserrat beatifikacijos bylos postulatorius.

Opus Dei prelatas mons. Javier Echevarria, sužinojęs apie Montserrat paskelbimą Garbingąja, kalbėjo: „Iš visos širdies dėkoju Viešpačiui už šį žingsnį Montserrat beatifikacijos byloje. Ši mergina, net ir per savo neilgą gyvenimą, tapo tikra Dievo dovana tiems, kurie su ja bendravo, arba kurie pažino jos gyvenimą vėliau“.

Montserrat dar „jaunutė atsiliepė Dievo meilės kvietimui pasaulio viduryje, dėjo pastangas būti pamaldi, su užsidegimu tarnauti, su atsidavimu padėti kitiems, užmiršti save. Ištikimai sekė Viešpačiu, kai Jis pašaukė ją tapti Opus Dei dalimi. Troško susivienyti su Juo eiliniame, daugeliui moterų būdingame gyvenime, net ir labai kentėdama dėl jos mirtį bei didelius skausmus sukėlusio vėžio. Montserrat stengėsi iš meilės Dievui ir žmonėms atlikti savo kasdienes pareigas, buvo tvirtai pasiryžusi daugelį priartinti prie Jėzaus“.

„Viliuosi, kad Montserrat pavyzdys padės daugeliui jaunų merginų ir vaikinų pasiryžti didžiadvasiškai atsiduoti Viešpačiui santuokoje, apaštaliniame celibate, o taip pat ir vienuolystėje bei kunigystėje“.

Glausta biografija

Montserrat Grases Garcia gimė 1941 m. liepos 10 d. Barselonoje. Ji buvo antroji devynių vaikų šeimoje. Savo šeimoje įgijo būdingiausius savo asmenybės bruožus: džiaugsmingumą, didžiadvasiškumą ir rūpestingumą kitiems. Mėgo sportuoti, muziką, tradicinius savo krašto šokius ir teatrą. Turėjo daug draugų.

Tėvai išmokė Montserrat su pasitikėjimu bendrauti su Dievu, gyventi krikščioniškas dorybes ir puoselėti dvasinį gyvenimą. 1954 m. pradėjo lankytis Opus Dei centre, kuriame įgytas ugdymas taip pat prisidėjo prie jos žmogiškos bei dvasinės brandos.

Sulaukusi šešiolikos pajuto galimą pašaukimą į Opus Dei. Paprašiusi artimų žmonių patarimų, po maldos ir apmąstymų pasiprašė priimama į Dievo Darbą. Nuo tada tvirtai pasiryžo siekti šventumo kasdieniame gyvenime. Dėjo pastangas nuolat bendrauti su Dievu, eilinėse pareigose atrasti Dievo valią, iš meilės rūpintis kasdienybės detalėmis ir daryti aplinkinius laimingesnius. Perdavė artimiesiems bei draugams ramybę, kurią teikia gyvenimas su Dievu.

Montserrat dar nesulaukus septyniolikos, buvo nustatytas vėžys kairės kojos šlaunikaulyje.

Liga truko devynis mėnesius, kuriuos ji ištvėrė su ramybe ir tvirtumu. Net ir sunkiai sirgdama, visada stengėsi būti kupina užkrečiamo džiaugsmo. Priartino prie Dievo daugelį draugių ir kolegių, kurios atvykdavo jos aplankyti. Liga jai tapo susitikimu su Jėzumi ir Marija. Šalia buvusieji yra jos vienybės su Dievu liudininkai. Viena iš draugių teigia, kad melsdamasi Montserrat tiesiog alsavo artumu Kristui.

Mirė 1959 m. kovo 26 d., Didįjį Ketvirtadienį. Daugelis teigia jos gyvenimą buvus herojišką ir sektiną. Garsas apie Montserrat gyvenimo šventumą vis augo.