Montserrat Grases Garcia gimė 1941 m. liepos 10 d. Barselonoje. Ji buvo antroji devynių vaikų šeimoje. Savo šeimoje įgijo būdingiausius savo asmenybės bruožus: džiaugsmingumą, didžiadvasiškumą ir rūpestingumą kitiems. Mėgo sportuoti, muziką, tradicinius savo krašto šokius ir teatrą. Turėjo daug draugų.
Tėvai išmokė Montserrat su pasitikėjimu bendrauti su Dievu, gyventi krikščioniškas dorybes ir puoselėti dvasinį gyvenimą. 1954 m. pradėjo lankytis Opus Dei centre, kuriame įgytas ugdymas taip pat prisidėjo prie jos žmogiškos bei dvasinės brandos.
Sulaukusi šešiolikos pajuto galimą pašaukimą į Opus Dei. Paprašiusi artimų žmonių patarimų, po maldos ir apmąstymų pasiprašė priimama į Dievo Darbą. Nuo tada tvirtai pasiryžo siekti šventumo kasdieniame gyvenime. Dėjo pastangas nuolat bendrauti su Dievu, eilinėse pareigose atrasti Dievo valią, iš meilės rūpintis kasdienybės detalėmis ir daryti aplinkinius laimingesnius. Perdavė artimiesiems bei draugams ramybę, kurią teikia gyvenimas su Dievu.
Montserrat dar nesulaukus septyniolikos, buvo nustatytas vėžys kairės kojos šlaunikaulyje. Liga truko devynis mėnesius, kuriuos ji ištvėrė su ramybe ir tvirtumu. Net ir sunkiai sirgdama, visada stengėsi būti kupina užkrečiamo džiaugsmo. Priartino prie Dievo daugelį draugių ir kolegių, kurios atvykdavo jos aplankyti. Liga jai tapo susitikimu su Jėzumi ir Marija. Šalia buvusieji yra jos vienybės su Dievu liudininkai. Viena iš draugių teigia, kad melsdamasi Montserrat tiesiog alsavo artumu Kristui.
Mirė 1959 m. kovo 26 d., Didįjį Ketvirtadienį. Daugelis teigia jos gyvenimą buvus herojišką ir sektiną. Garsas apie Montserrat gyvenimo šventumą vis augo.
2016 m. balandžio 26 d. popiežius Pranciškus patvirtino dvylika Šventųjų bylų kongregacijos parengtų dekretų. Tarp jų buvo vienas, kuriuo pripažintas Montserrat Grases dorybių herojiškumas. Dekretas buvo paskelbtas tų pačių metų balandžio 27 d., per Montserrat Mergelės Marijos, Garbingosios Dievo tarnaitės užtarėjos ir Katalonijos globėjos, iškilmę.