Gegužės 1-ąją minime Pasaulinę darbo dieną. Žmogiškoji darbo veikla apima visus žmogaus aspektus: protą, valią, jausmus ir siekius. „Tai pirmasis žmogaus pašaukimas – dirbti. Ir tai suteikia jam orumo“ (Popiežius Pranciškus, 2020-05-01). Šiandien, Pasaulinės darbo dienos proga, daugelis iš mūsų prisimena šv. Juozapą Darbininką.
Saugoti ir kurti darbo vietas, kūrybingai ieškant kitų gėrio, šiandien yra galbūt vienas iš artimo meilės imperatyvų
Pandemija vis dar kenkia milijonų žmonių darbui: prarandamos darbo vietos, didėja ekonominis nestabilumas. Šios dvi žaizdos – nedarbas ir nestabilumas, priverčia mus susimąstyti apie ateities darbą.
Daugelyje vietų dėl sanitarinės krizės darbas persikėlė į namus, o tai turėjo ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Dirbdami nuotoliniu būdu matome technologijų nešamą naudą ir jų ribas. Viena vertus, padaryta aiški našumo pažanga, įveiktos iki šiol iš pažiūros neįveikiamos kliūtys, kita vertus, įsitikinome, jog žmogui reikia tikrų, o ne virtualių santykių, kad galėtų dalytis tuo, ką turi širdyje.
Laikas, praėjęs nuo pandemijos pradžios, taip pat patvirtina, kad ši krizė yra visuotinė, ji paliečia visą žmoniją ir kad darbas turėtų būti geresnės ateities pagrindas. Saugoti ir kurti darbo vietas, kūrybingai ieškant kitų gėrio, šiandien yra galbūt vienas iš artimo meilės imperatyvų.