„Šventuoju negimstama. Šventuoju žmogus tampa veikiant Dievo malonei“
Visa, kur mes, vargšeliai žmonės, galime dalyvauti, neišskiriant šventumo, yra tik audinys iš smulkmenų, kurios – priklausomai nuo intencijos grynumo – gali tapti puikiu didvyriškumo arba niekingumo kilimu; dorybių arba nuodėmių kilimu.
„Jeigu kuris nors nekovoja...“
Džiaugsmas – krikščionio turtas, kurį turime tol, kol kovojame, nes jis – ramybės padarinys. Ramybė, taika – pergalės kare vaisius, o žmogaus gyvenimas žemėje, kaip skaitome Šventajame Rašte, – tai kova. (Kalvė, 105)
„Šitiek metų kovos…“
Užslinko juodi nenoro, nusivylimo debesys. Prapliupo liūdesio liūtys, užklupusios tave aiškiu jausmu, jog tu supančiotas. Galiausiai tavęs tyko nuosmukiai, kylantys dėl daugiau ar mažiau objektyvių priežasčių: šitiek metų kovos…, ir vis tiek tebesi atsilikęs, toli.
„Jis kiekvieną šaukia į šventumą“
Malda – ne išimtinė vienuolių teisė, tai krikščionių, pasaulio vyrų ir moterų, kurie žino esą Dievo vaikai, pareiga. (Vaga, 451)
Meilė – tai kažkas nepaprasto (VI): kad muzika skambėtų
Pašaukimas į Opus Dei yra kvietimas asmeniškai interpretuoti muzikinį kūrinį, groti dievišką muziką, kuri turi tiek skirtingų interpretacijų, kiek yra asmenų.