Patariu, kad melsdamasis įsijaustum į Evangelijos pasakojimus, lyg pats būtum jų dalyvis. Pirmiausia įsivaizduok sceną ar slėpinį, kuris padės susikaupti ir nugrimzti į apmąstymus. Paskui pagalvok ir prisimink kokį Mokytojo gyvenimo bruožą: Jo sugraudintą Širdį, nuolankumą, tyrumą, Tėvo Valios vykdymą. Paskui Jam papasakok, kaip tu dažniausiai elgiesi panašioje situacijoje, kas tau atsitinka dabar. Būk atidus. Gal Jis norės tau ką nurodyti, patarti: ir bus vidinių įkvėpimų, atradimų, priekaištų.

Aš kartoju: yra daugybė būdų melstis. Dievo vaikams nereikia vieno, išgalvoto metodo, kad galėtų kreiptis į Tėvą. Meilė yra išradinga, sumani; jei mes mylime, patys atrasime savo būdus, padedančius mums megzti nuolatinį pokalbį su Viešpačiu.

Jei pasijusime silpni, šauksimės Švenčiausiosios Marijos, maldos Mokytojos, meilės, ir kreipsimės į šv. Juozapą, Tėvą ir Globėją, kurį labai gerbiame, nes šiame pasaulyje jis buvo arčiausiai Dievo Motinos Marijos ir Jos Dieviškojo Sūnaus. Jie abu bylos Jėzui apie mūsų silpnumą, kad Jėzus jį paverstų tvirtybe. (Dievo bičiuliai, 253.255)