Šabo vakarui atėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų patepti Jėzaus kūną. Kitos dienos ankstų rytą, vos saulei patekėjus, jos ateina prie kapo (Mk 16, 1–2). Įėjusios vidun nustėrsta, nes neranda Viešpaties kūno. Jaunuolis baltais drabužiais joms sako: „Nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus. Non est hic, surrexit enim sicut dixit: Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs“. (Mt 28, 5)

Jis prisikėlė! Jėzus prisikėlė: Jo nėra kape. Gyvenimas stipresnis už mirtį.

Jis pasirodė savo Švenčiausiajai Motinai. Pasirodė Marijai Magdalietei, beprotiškai Jį pamilusiai. Ir Petrui, ir kitiems apaštalams. Ir tau, ir man, kurie esame Jo mokiniai ir dar beprotiškiau negu Marija Magdalietė Jį mylime. Kokių dalykų esame Jam pasakę!

Kad niekada nemirtume dėl nuodėmės, kad mūsų dvasinis prisikėlimas būtų amžinas. Ir baigdamas šią paslaptį, tu pabučiavai Jo kojų žaizdas... o aš dar drąsiau, kadangi dar vaikiškiau, prispaudžiau savo lūpas prie atverto Jo šono. (Šventasis Rožinis, Pirmoji šlovingoji paslaptis)