Esama žmonių, visą dieną gyvenančių su kartėliu. Viskas jiems kelia nerimą. Jie miega su fiziškai juntama įkyria mintimi, kad tas vienintelis įmanomas pabėgimas truks neilgai. Jie pabunda su priešišku ir slegiančiu įspūdžiu, kad štai ir vėl prieš akis dar viena diena.

Daugelis pamiršo, kad Viešpats įkurdino mus šiame pasaulyje pakeliui į amžinąją laimę, ir nemano, kad ją gali pasiekti tik keliaujantys per žemę su Dievo vaikų džiaugsmu. (Vaga, 305)

Tikroji meilė yra išėjimas iš savęs, savęs atidavimas kitiems. Meilė atneša džiaugsmą, tačiau to džiaugsmo šaknys slypi kryžiuje. Kol mes gyvename žemėje ir nesame pasiekę savo būsimojo laiko pilnatvės, niekuomet negalime patirti visiškos meilės be pasiaukojimo, be kančios. Tokia kančia pasidaro saldi ir meili, ji gilaus vidinio džiaugsmo šaltinis. Kartu tai autentiška kančia, nes ji pergali savanaudiškumą ir teikia supratimą, kad meilė yra visko, ką mes darome, pagrindas. (Kristus eina pro šalį, 43)