Užtikrinu tave, kad jei mes, Dievo vaikai, norėsime, galingai prisidėsime nušviečiant žmonių darbą ir gyvenimą dieviškuoju – amžinuoju! – spindesiu, kurį Viešpats panorėjo įkurdinti mūsų sielose.
– Bet, kaip moko šventasis Jonas, „kas tvirtina esąs Jėzuje, tas turi pats taip vaikščioti, kaip ir Jis vaikščiojo“: tai kelias, kuris visada veda į šlovę, pereinant – taip pat visada – per pasiaukojimą. (Kalvė, 1018)
Jėzau, mano Viešpatie: padaryk, kad aš taip jausčiau tavo malonę ir jai paklusčiau, jog ištuštinčiau širdį... idant ją pripildytum Tu, mano Draugas, mano Brolis, mano Karalius, mano Dievas, mano Meilė! (Kalvė, 913)