„Ramumas. Kam tau pykti?“

Ramumas. Kam tau pykti, jei širsdamas užgauni Dievą, suerzini artimą, kremtiesi pats... Ir pagaliau vis tiek turi liautis pykti. (Kelias, 8)

Tą patį, ką pasakei, sakyk kitu tonu, be pykčio, ir tavo žodžiai skambės įtaigiau, o svarbiausia – neužgaus Dievo. (Kelias, 9)

Nesibark, kol piktinies dėl padarytos klaidos. Luktelk iki rytojaus ar dar ilgėliau, o tada ramus ir ištyrinta širdimi būtinai sudrausmink. Vienu meiliu žodžiu laimėsi daugiau nei trimis valandomis kivirčo. Valdyk savo įkarštį. (Kelias, 10)

Iš tiesų atsidavęs Viešpačiui, išmoksi tenkintis tuo, kas atsitinka, ir neprarasti ramybės, jei darbai – nors ir dėjai visas pastangas bei naudojaisi tinkamomis priemonėmis – neišeina tokie, kokių norėtum… Juk „išeis“ taip, kaip norėjo Dievas. (Vaga, 860)

Kai to reikia artimo labui, netylėk, bet kalbėk maloniai, neužsiplieksdamas ir be suirzimo. (Kalvė, 960)

Gauti žinutes el. paštu

email