Jūsų paprastas profesinis darbas taps tikra, tvirta ir kilnia realybe, kuriančia tikrą krikščionišką gyvenimą ir apvaisinančia jį Kristaus malone.

Profesiniame darbe, atliekamame Dievo artumoje, ims veikti tikėjimas, viltis ir krikščioniška meilė. Įvairūs atsitikimai jūsų darbe, užmegzti žmogiški ryšiai, iškylančios problemos teiks peno jūsų maldoms. Siekis gerai atlikti savo kasdienes pareigas suteiks galimybę pajusti kryžių, kuris yra svarbus kiekvienam krikščioniui. Pajutę savo silpnumą ir klaidas, visada iškylančias žmogiškoje veikloje, įgausite daugiau tikrovės pojūčio, nuolankumo ir geriau suprasite kitus. Sėkmės ir džiaugsmai įkvėps jus dėkoti ir padės suprasti, kad gyvenate ne sau, o tam, kad tarnautumėte kitiems žmonėms ir Dievui.

Norint pašventinti savo profesiją ar darbą, pirmiausia reikia iš tiesų gerai žmogiškai ir antgamtiškai dirbti. (...) „Stebuklas“, kurio iš jūsų prašo Dievas, yra krikščioniškasis ir dieviškasis pašaukimas pašventinant kasdienį savo darbą: stebuklas yra su meile atliekamo kasdienio darbo proza, virstanti didvyriška poezija. Dievas tikisi iš jūsų atsakingo apaštališko uolumo ir gero savo darbo išmanymo. (Kristus eina pro šalį, 49-50)